„Tai – ne gyvenimas, o prakeiksmas”, – vos sulaikydama ašaras savo apgriuvusią trobą aprodė Violeta Tylingo. Su mielu noru namą parduotų, bet pagalį kiša kaimynas. Tokių istorijų Vilniuje – šimtai.
Jei pirktų, tai tik visą
Užupio pabaigoje, Filaretų gatvėje, šalia neseniai pastatyto daugiabučio stovi namas. Sukrypęs, aptrupėjusiu stogu, vos besilaikančiais kaminais. Kieme iškabinti džiūstantys skalbiniai, o prie durų veda siauras apledėjęs takelis.
Namą dalijasi keletas šeimininkų. Beveik visi jie – giminaičiai. V.Tylingo čia augina dvi paaugles dukras, dalis namo priklauso jos mamai, tetai, pusbroliui su šeima, kitiems artimiesiems.
Nė vienas iš jų nesėdi ant pinigų maišo – renovuoti 1922 m. statybos trobą jiems nepasiekiama svajonė. Tuo labiau kad to daryti ir neverta – naują namą pastatyti kainuotų pigiau.
Apylinkės čia gražios – norinčių įsikurti, pastatyti naują namą ar kotedžą netrūksta. Šeimininkai dažnai sulaukia pasiūlymų – parduokite namą, keliantį tik galvos skausmą ir galintį bet kurią akimirką nugriūti, ir kraustykitės į butą.
Ir jie mielai sutiktų, jei ne viena problema. Nedidelė namo dalis priklauso ne jiems, o žmogui, kuris čia negyvena, nesitvarko, bet ir parduoti nenori. O jei kam nors reikia, tai tik viso namo, o ne jo, nors ir didesniosios, dalies.
„Aš nesvajoju apie naują butą. Tiesiog noriu gyventi ten, kur būtų kanalizacija, karštas vanduo, visi būtiniausi dalykai. Aš pati dar kaip nors, bet juk pas mane dvi dukros auga. Sutinku tik duoną su druska valgyti, kad tik pagaliau galėčiau gyventi normaliomis sąlygomis”, – graudinosi V.Tylingo.
Praustis – pas gimines
Namo gyventojai vasarą įpratę praustis šaltu vandeniu. Tačiau žiemą tai neįmanoma – vanduo tampa visai ledinis, o duše, koridoriuje ir virtuvėje temperatūra laikosi tokia pati kaip lauke.
„Mūsų namas pastatytas taip, kad esame priklausomi nuo kitų. Jei kūrena vieni, tai šyla ir pas kitus, o jei ne, visur šalta ir sienos pūva. Kaimyno kaminas stovi mano virtuvėje. Jei jis nekūrena, mums pakelti temperatūros irgi neįmanoma”, – aiškino V.Tylingo.
Todėl žiemą kasdien su dukromis ji važiuoja praustis pas seserį. Dantis valosi vandens prisipylusios į indą vonioje ir apsirengusios paltais, kad nesušaltų. Maistą moteris ruošia viena ir kuo greičiau atneša dukroms į kambarį, kad šioms nereikėtų būti šaltoje virtuvėje.
„Kanalizacijos pas mus nėra, naudojamės kibiru. Pas mamą šiaip yra, bet žiemą bakelis užšąla ir pradeda skilinėti, todėl išpilame iš jo visą vandenį. Taip ir vaikštome kasdien pirmyn atgal su kibirais ir su bliūdais”, – pasakojo moteris.
Kaimynui – nusispjaut
Nemalonumai V.Tylingo šeimai prasidėjo prieš porą metų, kai į jų namą atsikraustė naujas kaimynas.
„Tiksliai nežinau, kokios buvo aplinkybės. Kažkas kažką pardavė, perpardavė, bet vienintelėje namo dalyje, nepriklausančioje mūsų giminaičiams, apsigyveno asocialus vyras. Jis tempdavo į namus viską iš aplinkinių konteinerių, visai nesitvarkydavo, nekūrendavo pečiaus, iš jo namo pusės pas mus pradėjo eiti žiurkės. Kartą jis vos nepadegė viso namo, kai užmigo tame šiukšlyne palikęs įjungtą iš kažkur parsitemptą elektrinę plytelę, o elektros lizdus visus ten seniausiai reikia keisti”, – pasakojo Violeta.
Galiausiai kaimynas tiesiog dingo be žinios, o jo namo dalyje liko tik šiukšlės. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.
„Per didelius vargus susisiekėme su jo sūnumi, kuris gyvena užsienyje. Jam niekas nerūpi, bet ir parduoti jis nenori. Viską įgaliojo tvarkyti dėdei, tačiau jis laikosi tokios pačios pozicijos. Sako, bent dešimt metų neparduos. Ką jie ten gaus už tokį 15 kv. m kambarį, kuriame nėra jokių komunikacijų? O juk viskas pūva”, – piktinosi moteris.
Stogui pradėjus griūti V.Tylingo šeima parėmė jį sija, tačiau kiekvieną naktį miega baimindamiesi, kad bet kurią akimirką ši gali neatlaikyti. Tačiau kitos išeities šeima neturi – lieka tik bandyti išgyventi.
Kęstutis Karosas
Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento vedėjas
Tokių namų Vilniuje, ypač senamiestyje, yra gana daug. Žmonės negali išlaikyti būsto, tinkamai juo pasirūpinti, bet laikosi jo įsikibę. Tuomet tarp gyventojų kyla konfliktų.
Tačiau jei būsto savininkas nesilaiko privalomųjų reikalavimų, yra atitinkama tvarka. Daugiabučiame name bent vienam iš butų šeimininkų pranešus apie tokią situaciją ir reikalavimų nesilaikymą patvirtinus nepriklausomiems ekspertams, būtina atlikti veiksmus trūkumams pašalinti: sustiprinti pastato konstrukcijas ar pan. Ir visi kaimynai turi dalytis išlaidas. Tokiu atveju į ekspertus turėtų kreiptis namo administratorius.
Jei namas nuosavas, administratorius nepaskirtas, tuomet bendraturčiai į ekspertus turėtų kreiptis patys. Užsakę ekspertizę jie turėtų registruotais laiškais pranešti apie ją kitiems bendraturčiams ir pasidalyti išlaidas pagal turimą namo dalį.
Kiekvienas iš bendraturčių privalo rūpintis pastatu, tai numato Civilinis kodeksas. Tačiau priversti parduoti savo turtą žmogaus niekas negali – tai jau būtų reketas.
