Iš senų laikų uostamiestyje likusioms garažų bendrijoms ateina sunkūs laikai – vienos jų priverstos išsikelti dėl miesto infrastruktūros plėtros, kitos nebepakelia augančių mokesčių naštos.
Pasak garažų bendrijos „Nevėžis”, turinčios 245 metalinius garažus, pirmininko Rolando Stanciko, nuo sausio žemės nuomosmokestis šiai uosto teritorijoje įsikūrusiai bendrijai šokteli tiek, kad žmonės nebeišgalės susimokėti. Iki šiol bendrija mokėjo po 0,12 lito už kvadratinį metrą, o jau po kelių mėnesių mokestis sieks 2,54 lito, t. y. už vieną garažą per metus teks pakloti apie 480 litų.
Be to, anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, apskritai statiniai, nesusiję su uosto veikla, iš uosto teritorijos turi pasitraukti.
Bendrija kreipėsi į miesto valdžią prašydama suformuoti sklypą garažams kitur, tačiau, anot Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, tokios paskirties žemės sklypų nėra numatyta miesto Bendrajame plane, nėra ir suformuotų detaliaisiais planais. Vietos „Nevėžio” nariams atsirastų nebent kitose garažų bendrijose, turinčiose laisvo ploto, pavyzdžiui, Šilutės plento pabaigoje įsikūrusiame „Žvangutyje”, ties Taikos prospekto tęsiniu esančiuose „Lėbartuose” ir kt.
Tiesa, čia esama ir dar vienos bėdos – „Nevėžis” neturi išsikelti reikiamų lėšų. Pasak A. Kamarausko, uostas iškeldinimą gali kompensuoti tik tokiu atveju, jeigu statiniai trukdo jo infrastruktūros plėtrai.
Vis dėlto svarstoma, jog abi puses tenkinančių išeičių būtų galima surasti, pavyzdžiui, galbūt Uosto direkcija galėtų skirti tam tikrą laiką bendrijai išsikelti, o išsikėlimo išlaidų apmokėjimas būtų įrašomas į sąlygas skelbiant žemės nuomos konkursą. Įvairios galimybės dar bus analizuojamos detaliau.
Manoma, jog ir mieste esančioms garažų bendrijoms ateityje išaugs žemės nuomos mokestis, galbūt net kelis kartus, t. y. jo dydis bus apskaičiuojamas pagal vidutines žemės rinkos vertes, o ne pagal kol kas galiojančią kitokią metodiką.
Pasak R. Gružienės, šias bendrijas apskritai reikėtų likviduoti.
„Statiniai laikini, jų galiojimas jau seniai pasibaigęs ir jie atrodo prastai. Teritorijas, kuriose stovi garažai, būtų galima panaudoti miesto reikmėms”, – sakė ji.
Be to, miesto valdžia atkreipia dėmesį ir į tai, kad garažai beveik nebenaudojami pagal savo tiesioginę paskirtį – dauguma žmonių automobilius laiko prie namų, o ne garaže kitame miesto gale.
Šiuo metu iškeldinama ir „Merkio” bendrija, nes ji trukdys tiesti Baltijos prospekto tęsinį. Kaštonų gatvėje esanti bendrija likviduota ir įkurta UAB.
„Procesas vyksta savaime, garažo funkcija jau atgyveno”, – reziumavo R. Gružienė.
