Bernardinų kapinių restauravimo darbai nevyksta dėl kuriozo – jų teritorijoje yra privatizuotų patalpų.
Valdininkams nelieka nieko kito kaip tik jas išpirkti, savininkei paklojant nemenką sumą.
Vilniaus savivaldybei atsirūgo praeities klaida. Norint ją ištaisyti, teks skylėtame miesto biudžete ieškoti nemenkos pinigų sumos.
Vakar savivaldybės taryba svarstė administracinių patalpų ir buto Žvirgždyno gatvėje išpirkimo klausimą.
Tai – kadaise privatizuotas kapinių sargo namas Bernardinų kapinėse.
Tarp miesto valdininkų seniai sklandė kalbos apie kuriozą vienose seniausių miesto kapinių.
Tai – vienintelė Vilniuje amžinojo poilsio vieta, kurios teritorijoje stūkso privatus gyvenamasis namas.
„Dabar Bernardinų kapinės turi du šeimininkus – miestą ir tą asmenį, kuris privatizavo namą”, – karčiai juokavo savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.
Neįmanoma formuoti sklypo
Savivaldybė neskelbiamų derybų būdu ketina išpirkti 47 kvadratinių metrų bendro ploto butą ir 21 kvadratinio metro ploto administracines patalpas.
„Bernardinų kapinių restauravimui numatytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Tačiau jų nebus įmanoma įsisavinti, kol kapinių teritorijoje yra privačių pastatų. Pradėjus formuoti žemės sklypą juk savo pretenzijas pareikštų ir patalpų kapinėse šeimininkė”, – aiškino savivaldybės Turto departamento direktorius Kazys Zulonas.
„Ne viskas miršta”, – lotyniškai įrašyta paminklinėje lentoje prie įėjimo į kapines.
Šią lentą 2005-aisiais atidengė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kwasniewskis.
„Galima sakyti, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentai įsipareigojo sutvarkyti Bernardinų kapines”, – minėjo K. Zulonas. Tačiau pradėti didesnius darbus vienose seniausių Vilniaus kapinių kol kas neįmanoma.
Tikslą pasiekė per teismus
Alina Genoefa Petkevič butą kapinių teritorijoje privatizavo dar 1993-iaisiais. Prieš septynerius metus ji sugebėjo prisiteisti ir šalia esančias administracines patalpas.
Kitą dalį pastato prie Bernardinų kapinių vartų nuo seno administruoja bendrovė „Senamiesčio ūkis”.
„Tai visiškas nesusipratimas – privatus namas kapinėse. Kadaise kažkas labai protingai pasielgė patalpas privatizuodamas”, – piktinosi V. Karčiauskas.
Nors Bernardinų kapinių sargo namas įrašytas į Kultūros paveldo registrą, tai moteriai nesutrukdė jį privatizuoti.
Moteris nelinkusi bendrauti
Valdininkai neslepia, kad išpirkti patalpas iš A. G. Petkevič nebus lengva.
„Laukia ilgas procesas. Derybos nebus lengvos”, – dūsavo K. Zulonas.
Jis ne kartą pats lankėsi pas A. G. Petkevič ir įsitikino, kad ši moteris visiškai nelinkusi bendrauti.
Sutartu laiku ji valdininkų į namus neįsileido.
Turto departamento direktorius įsitikino, kad moteris gyvena kapinių teritorijoje – lauke džiūvo skalbiniai.
K. Zulonas nedrįso prognozuoti, kiek savivaldybei teks pakloti už šį pirkinį.
Tai turės nuspręsti sudaryta komisija.
Šalia kapinių vingiuojančioje Žvirgždyno gatvėje 46 kvadratinių metrų kitas butas šiomis dienomis parduodamas už 450 tūkst. litų.
Trūksta sargo ir apšvietimo
Jeigu patalpas iš A. G. Petkevič vis dėlto pavyktų išpirkti, kapinių sargo namą galima būtų naudoti tam, kam 1940 metais statytas pastatas ir buvo skirtas. Mat Bernardinų kapinėse vandalizmo aktų – itin daug.
V. Karčiausko nuomone, Bernardinų kapinėms reikėtų ne tiktai sargo, bet ir normalaus apšvietimo.
„Kam restauruoti kapines, jei jos yra taip dažnai niokojamos?” – klausė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Tvarko savivaldybės lėšomis
Šiais metais Bernardinų kapinėse atlikti šlaito sutvirtinimo ir kultūros vertybių – XIX amžiaus Frejendų šeimos koplyčios ir analogų neturinčio H. Jelenskos antkapinio paminklo restauravimo darbai. Restauravimo darbus nuo 2006 metų finansavo Kultūros paveldo departamentas.
Ankstesniais metais buvo restauruoti 26 avarinės būklės antkapiai.
Tačiau paminklausogininkė Gražina Drėmaitė atkreipė dėmesį į tai, kad kapinės tvarkomos skubotai, darbuotojai neturi tarnybinių patalpų, kuriose galėtų susidėti daiktus. Todėl įrankiai laikomi koplyčiose.
Kol kas Bernardinų kapinių tvarkymo programas savo lėšomis daugiausia finansuoja Vilniaus savivaldybė, nes pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais trukdo privatizuotas kapinių sargo namas.
Laidojo vokiečius
Bernardinų kapinės laikomos romantiškiausiomis sostinės kapinėmis. Jos įkurtos 1810 metais, kai Vilniaus taryba skyrė žemės plotą bernardinų vienuolyno šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijai. Iš pradžių čia buvo laidojami tik vokiečių kongregacijos mirusieji, paskui pamažu kapinės perėjo Bernardinų bažnyčios žinion.
Kapinės garsios tuo, kad čia išlikę senųjų kolumbariumų – sienų, kuriose užmūrytos urnos su pelenais arba karstai su palaikais.
Per 1863 metų sukilimą sukilėliai Bernardinų kapinėse slėpė ginklus.
