Būtų idealu, jei Ignalinos atominės elektrinės (AE) veikla būtų pratęsta iki 2012 metų – iki Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektų įgyvendinimo datos, teigia premjeras Gediminas Kirkilas.
Susitikime su žurnalistais Spaudos dienos proga jis sakė, kad tai būtų naudinga ir Lietuvai, ir pačiai Europos Sąjungai (ES), kuriai nereikėtų mokėti dalies kompensacijų. Lietuva tuo tarpu išvengtų prognozuojamų energetikos sunkumų ir dėl elektros kainų šuolio analitikų numatomo ekonomikos smukimo, net recesijos.
Anot premjero, dabar skelbiamos prognozės dėl šalies ūkio būklės po 2010 metų, jei bus uždaryta AE, yra pesimistinis variantas. „Aš manau, kad elektros kaina neabejotinai išaugs, bet mums iš dalies vienaip ar kitaip bus kompensuota”, – sakė G. Kirkilas.
Anot jo, Ūkio ministerijos prognozuojama 70 centų už kilovatvalandę kaina yra pesimistiškiausias variantas. Tokias prognozes irgi skelbti reikia, nes Lietuva bando ES įtikinti, jog dėl Ignalinos AE uždarymo būtina derėtis. Tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitomis prognozėmis, Lietuvai energijos po AE uždarymo pakaks – šalis turės pakankamai pajėgumų. Pasak Vyriausybės vadovo, tarp tokių skirtingų vertinimų reikia laviruoti.
Anot G. Kirkilo, per daug aistrų kilo ir dėl elektros tilto su Švedija. „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis energetikos konferencijoje antradienį informavo, kad projektas sustojo dėl latvių kaltės, nes esą Latvijos prezidentas ir premjeras Švedijoje „paverkė”, kodėl kabelis bus tiesiamas į Lietuvą, o ne į Latviją.
„Mes tai išspręsime, aš kalbėsiu su Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu, nes mes jau esame padarę labai daug, mes esame toli nuėję. Antras dalykas, mes turime realiai pinigus tam”, – aiškino G. Kirkilas.
Anot jo, prisijungti prie Lietuvos-Švedijos kabelio Latvijai nebus jokių problemų, be to, latviai pakviesti dalyvauti šiame projekte. Techniškai sujungimas esą bus nesudėtingas, tad galima galvoti ir apie priimtiną vietą abiem šalims.
