Europos Komisija (EK) pradeda tris naujas pažeidimų, susijusių su Latvijos, Lietuvos ir Švedijos telekomunikacijų reguliavimo institucijų nepriklausomumu ir veiksmingumu, nagrinėjimo procedūras. EK teigimu, efektyvus nacionalinių telekomunikacijų reguliavimo institucijų darbas – būtina nešališko ir veiksmingo telekomunikacijų rinkos reguliavimo sąlyga siekiant realios konkurencijos ir juntamos naudos vartotojams.
Todėl visoms telekomunikacijų srities reguliavimo funkcijas vykdančioms nacionalinėms institucijoms (nesvarbu, ar šias funkcijas vykdo atskira reguliavimo institucija ar, kaip vis dar įprasta kai kuriose valstybėse, ministerija) Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų teisės aktuose nustatyti standartai ir įgaliojimai. Siekdama užtikrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi, EK ir pradėjo tris naujas pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Latviją, Lietuvą ir Švediją.
„Nacionalinės reguliavimo institucijos – ES telekomunikacijų teisės pagrindas, todėl jos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant nešališką mūsų bendrosios telekomunikacijų rinkos reguliavimą”, – sakė už telekomunikacijas atsakinga EK narė Viviane Reding.
Anot jos, į ES telekomunikacijų teisės aktuose nustatytą nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo principą įtraukta struktūrų atskyrimo taisyklė, kuria telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo užduotis vykdančioms valstybės institucijoms uždrausta vykdyti veiklą, susijusią su valstybei priklausančių telekomunikacijų bendrovių nuosavybės teisėmis ir valdymu.
Todėl Latvijos ir Lietuvos valdžios institucijas raginu užtikrinti, kad vykdydamos reguliavimo funkcijas nacionalinės ministerijos besąlygiškai laikytųsi nepriklausomumo principo. Be to, Švedija privalo užtikrinti, kad nacionalinei reguliavimo institucijai būtų suteikti visi įgaliojimai spręsti tinklų prieigos ir sujungimo klausimus”, – pareiškė V. Reding.
Ketvirtadienį EK nusprendė, kad Latvijai ir Lietuvai bus išsiųsti oficialūs įspėjamieji raštai (tai – pirmasis pažeidimų nagrinėjimo etapas), nes už telekomunikacijas atsakingos tų valstybių ministerijos atlieka tam tikras nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtas numeracijos, dažnių valdymo ir universaliųjų paslaugų funkcijas ir kartu valstybės vardu vykdo veiklą, susijusią su kai kurių valstybei priklausančių bendrovių nuosavybės teisėmis bei valdymu („veiklos funkcijos”).
Tinkamai neatskirtos struktūros galėtų paveikti reguliavimo sprendimus priimančių ministerijų nešališkumą. 2008 m. kovo 6 d. sprendime dėl Ispanijos Teisingumo teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai reguliavimo funkcijas atlieka ministerijos, valstybė narė privalo užtikrinti, kad jos nevykdytų „veiklos funkcijų”.
Oficialų įspėjamąjį raštą Komisija siunčia ir Švedijai, nes pagal Švedijos teismų išaiškinimą Švedijos nacionalinės reguliavimo institucijos (kuri nepriklauso ministerijai) įgaliojimai spręsti kai kuriuos telekomunikacijų operatorių ginčus dėl tinklų sujungimo susitarimų varžomi nacionaline telekomunikacijų teise.
