Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete yra svarstoma nauja direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo redakcija, kuriama tikimasi supaprastinti tam tikras nuostatas, išplėsti direktyvos taikymo sritį.
Pastatams apšildyti ES sunaudojama daugiausia energijos ir išmetama daugiausia CO2 – maždaug 40 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Būtent šioje srityje yra daug galimybių taupyti energiją, o įgyvendinus ES numatomus planus, iki 2020 m. visoje Europos Sąjungoje (ES) būtų suvartojama net 11 proc. mažiau energijos.
„ES planai, perkelti į direktyvas, privalomas visoms valstybėms narėms, būtų naudingi daugeliu aspektų: sumažėtų energijos poreikis, kas ypač svarbu Lietuvai, šilumos energijai gaminti skirtas gamtines dujas gaunančiai iš vienintelės Rusijos bendrovės „Gazprom“; sumažėtų neigiamas poveikis klimatui; galų gale – tai pajustų gyventojai, gavę mažesnes sąskaitas už šildymą. Ekonomikos recesijos momentu renovuojant pastatus būtų skatinama statybų sektorius plėtra ir darbo neprarastų žmonės“, – sakė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Šarūnas Birutis, akcentavęs, kad pastatų renovaciją vienu strateginių valstybės tikslų įvardijo Vokietija.
Pagrindinis pastatų energinio naudingumo direktyvos tikslas – skatinti ekonomiškai efektyviai didinti bendrąjį pastatų energinį naudingumą. Jos nuostatos taikomos energijos poreikiams naujiems ir esamiems gyvenamiesiems bei negyvenamiesiems pastatams (patalpoms ir karštam vandeniui) šildyti, vėsinti, vėdinti ir apšviesti. Daugelis galiojančių nuostatų taikomos visiems pastatams, nepaisant jų dydžio ir naudojimo paskirties (gyvenamosios ar negyvenamosios).
Pasak europarlamentaro, šiuo metu galiojanti direktyva yra per siaura, ji tinka tik trečdaliui ES pastatų. Pirminėje direktyvos redakcijoje buvo nustatytas tūkstančio kvadratinių metrų ribinis dydis. Mažesnio pastato remontui nebūtų taikoma renovacijos sąvoka ir su tuo susijusi valstybės pagalba. Siekiant atitikti nacionalinius (regioninius) minimalius energinio naudingumo reikalavimus kapitališkai renovuojant pastatus, jis buvo panaikintas.
Pasak Š. Biručio, energinio naudingumo priemones geriausia pritaikyti, kai pastatas kapitališkai renovuojamas maždaug kas 25-40 metų. Tuomet papildomų investicijų reikia palyginti nedaug, o taupant energiją atsiperka per tų priemonių naudojimo laiką.
Parlamentarų nuomone, centriniam šildymui taip pat reikėtų taikyti energetinio naudingumo sąvoką, nes kai šildymas keliauja nuo namo rūsio iki buto, net trečdalis šilumos iššvaistoma. Šioje vietoje turėtų suklusti privačių namų savininkai.
EP buvo akcentuota, kad energetinį efektyvumą būtina didinti ir valstybės sektoriaus pastatuose.
Kai direktyva buvo svarstoma prieš dvejus metus, jai valstybės narės labai priešinosi. Pasikeitusiai nuomonei galbūt įtakos turėjo pastarųjų savaičių Rusijos-Ukrainos konfliktas dėl dujų.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė energijos taupymą yra įvardijusi vienu iš energetikos politikos prioritetų. Rinkėjams yra įsipareigota siekti Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2000 daugiabučių pastatų, tarp jų – 100 mokyklų ir 100 ikimokyklinių įstaigų.
„Nuo tikslo atnaujinti pastatų skaičių iki realių galimybių reikėtų nubraukti nulį. Pagal numatytas valstybės lėšas būtų galima atnaujinti apie 200 daugiabučių per metus. Taigi belieka viltis, kad ateityje šiam tikslui bus leista panaudoti Europos struktūrinę paramą, dėl ko ir buvo tariamasi Europos Parlamente“, – sakė Š. Birutis.
Valstybinės būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, 2009 m. projektams iš valstybės biudžeto numatyti 85 mln. Lt ir dar 25 mln. ketinama skirti vėliau. Dalis lėšų būsto renovacijai bus skirta iš Ignalinos programos – apie 86 mln. Lt. Vienas renovacijos projektas kainuoja apie 2 mln. Lt. Pusę sumos įsipareigojusi dengti valstybė. Vien šiuo metu savo eilės laukia apie 400 daugiabučių renovacijos projektų.
