Europos Sąjunga (ES) turėtų atsižvelgti į Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir leisti taikyti išimtį Lietuvai dėl aplinkos taršos.
Tačiau konkretūs skaičiai dėl kvotų ir paramos elektros jungčių tiesimui greičiausiai bus nustatyti vėliau.
Tai paaiškėjo po Europos Vadovų Tarybos pirmosios darbo sesijos, kurios rezultatus vėlų ketvirtadienio vakarą Briuselyje pristatė Prezidentas Valdas Adamkus, Premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
A. Kubilius sakė „matąs daug galimybių”, kad klimato kaitos pakete atsiras nuoroda į atominės jėgainės uždarymo problematiką, o tai leis tikėtis papildomų CO2 emisijų, kurias riboja Europos Komisijos parengtas ambicingas projektas kovoti su klimato kaita.
Lietuvoje yra paskaičiuota, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir padidėjus taršai iš iškastinį kurą naudojančių jėgainių po 2013 metų, kada turėtų įsigalioti ES paketas, Lietuva į aplinką išskirs papildomai po penkis milijonus tonų CO2 dujų, todėl prašoma skirti būtent tokias papildomas emisijas.
Tačiau Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Prancūzija nėra linkusi nustatyti konkretaus skaičiaus ir siūlo papildomą poreikį ateityje skaičiuoti pagal specialią formulę, kurios detalės dar derinamos.
A. Kubiliaus teigimu, siūloma formulė yra „nebloga Lietuvai”. Jam pritarė ir užsienio reikalų ministras V. Ušackas, kuris pripažino, kad papildomos kvotos nebūtinai turi būti įrašytos skaičiumi. „Vyksta pokalbiai, kad būtų įrašytas principinis palaikymas dėl mūsų nuostatos, ir manau, kad tą palaikymą gausime”, – teigė V. Ušackas.
Lietuvos poziciją Europos Vadovų Tarybos sesijoje išsakęs Prezidentas V. Adamkus taip pat pažymėjo, kad apie konkrečius skaičius kalbėti dar per anksti. Kai kurie iš jų gali paaiškėti penktadienį.
ES klimato pakete numatoma iki 2020 metų penktadaliu sumažinti CO2 išskyrimą į atmosferą ir iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį.
Lietuvos vadovai ES viršūnių susitikime taip pat siekia gauti politinę paramą, kuri atvers kelią papildomam elektros jungčių Baltijos regione finansavimui. Pagal projektą energetikos jungtims ir plačiajuosčiam internetui numatoma skirti 5 mlrd. eurų, tačiau dėl to tarp ES šalių ir ES institucijose vyksta diskusijos.
A. Kubilius pripažino, kad dėl šių pinigų turtingesnės ES šalys turėjo klausimų.
„Diskusijoje buvo išsakyta kai kurių šalių, kurios yra mokėtojos į Europos biudžetą, pastabos dėl tų penkių milijardų. Tai yra sutaupyti pinigai ir jos tikisi, kad jie grįš joms, nors kažkada tokie pat pinigai buvo panaudoti „Galileo” projektui. Teko pastebėti, kad Baltijos jungčių planas, mūsų įsitikinimu, yra svarbesnis nei „Galileo” projektas”, – sakė A. Kubilius. Anot Premjero, yra galimybė, kad taršos ir jungčių klausimai bus susieti tarpusavyje.
Vyriausybės vadovo teigimu, pinigų numatymas Baltijos jungčių projektui bus dar vienas stimulas kuo greičiau išspręsti ginčą su Latvija, į kurią šalį iš Švedijos turėtų eiti elektros kabelis. Tuo metu Prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad kiekviena diena, kuri prabėga nesutariant ar delsiant įgyvendinti projektą, yra nuostolinga visiems.
