Antradienį Europos Parlamente (EP) Briuselyje surengtame viešajame svarstyme aptartas planas tiesti dujotiekį po Baltijos jūra, sujungsiantį Rusiją ir Vokietiją. Daugelis kalbėjusių europarlamentarų ir mokslininkų nuogąstavo dėl dujotiekio ekologiškumo bei tikslingumo. Tuo tarpu Europos sąjungos (ES) energetikos komisaras teigė, jog šis projektas Europai itin svarbus, pranešė EP spaudos tarnyba.
Pernai EP gavo dvi peticijas – iš Lenkijos ir Lietuvos, kuriose prašoma ištirti galimą „Nord Stream” dujotiekio poveikį aplinkai ir apsvarstyti alternatyvius variantus. Lietuvoje parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.
Peticijos iniciatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė svarstyme pabrėžė, jog dujotiekio projektas pradėtas vykdyti nebaigus vertinti jo poveikio aplinkai, nors tai pažeidžia tarptautinės teisės principus. Prelegentė pridūrė, jog „dujotiekio trasa sutampa su labiausiai užteršta zona Baltijos jūroje”, todėl jo tiesimas gali sukelti jūros dugne palaidotas chemines Antrojo pasaulinio karo ginkluotės liekanas ir jomis užteršti aplinką. Be to, dalį šios trasos planuojama tiesti ES „Natura 2000” aplinkosaugos projekto saugoma teritorija. Todėl kalbėtoja siūlė apsvarstyti, ar ne geriau būtų tiesti dujotiekį sausuma. Ji taip pat ragino ES institucijas imtis didesnės atsakomybės įgyvendinant šį projektą.
Tuo tarpu svarstyme dalyvavęs ES aplinkosaugos komisaras Stavrosas Dimas (Stavros Dimas) teigė, jog atsakomybė už šį projektą pirmiausiai tenka jame dalyvaujančioms valstybėms, o Europos Komisija negali aktyviai dalyvauti vertinant jo poveikį aplinkai, nes „tai ne jos atsakomybė”. Prelegentas pažymėjo, jog ES galioja griežti aplinkosaugos standartai, o Rusija pažadėjo jų laikytis. Tačiau Europos Komisija atidžiai seks projekto eigą ir, jei būtų nustatyta pažeidimų, nedvejodama įsikiš, pridūrė S. Dimas.
Savo ruožtu ES energetikos komisaras Andris Piebalgas įsitikinęs, jog naujasis dujotiekis būtų naudingas Europai. Pasak prelegento, ES gamtinių dujų poreikis kasmet didėja 2 proc., todėl „papildoma infrastruktūra bus labai svarbi siekiant patenkinti Europos vartotojus ir įvairinti (energijos) tiekimo šaltinius”. Be to, dujos yra švariausia iškastinio kuro rūšis, išskirianti nedaug anglies dvideginio. Kalbėtojo įsitikinimu, „Nord Stream” dujotiekis paskatins regiono šalis vartoti daugiau dujų kurui, taip pat sukurs naujų darbo vietų. Taigi, pasak komisaro, šis projektas, ES pripažintas prioritetiniu, „atitinka Europos poreikius”, nors jis ir „nėra vienintelė galimybė”.
Konsorciumo „Nord Stream” valdybos narys Dirkas von Amelnas patikino, jog „dujotiekis buvo planuojamas nuodugniai atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus ir Baltijos jūros sąlygas”, taip pat aktyviai bendradarbiaujant su Baltijos jūros regiono valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Prelegentas akcentavo, jog projektas atitinka tarptautinės teisės reikalavimus, o nepriklausomas jo poveikio įvertinimas šiuo metu atliekamas. „Nord Stream” yra vienas skaidriausių infrastruktūros projektų Baltijos jūros regione”, – pridūrė D. von Amelnas.
Vis dėlto dalis europarlamentarų nebuvo tuo tikri. „Daugelis nerimauja dėl to, kaip elgsis Rusija”, – pažymėjo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą narys Henrikas Laxas. Deputatas ragino imtis pasitikėjimą stiprinančių priemonių, taip pat aiškiai nustatyti, kas apmokės išlaidas avarijos atveju. Žaliųjų frakcijos atstovė Rebecca Harms taip pat įžvelgė „pasitikėjimo krizę” ir ragino aptarti galimybę įtraukti į projektą likusias Baltijos jūros valstybes. Tuo tarpu Socialistų frakcijos narys Andersas Tarandas siūlė apriboti Rusijos laivyno galimybę saugoti statomą dujotiekį.
Pasak Europos liaudies partijos narės Laimos Liucijos Andrikienės, naivu tikėtis, jog Rusija laikysis tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų: „Rusija yra pasirašiusi daug dokumentų, kurių ji nesilaiko”. Europarlamentarė pasigedo nepriklausomo projekto poveikio vertinimo ir intensyvesnio jo iniciatorių dialogo su Baltijos jūros regiono valstybėmis. Tuo tarpu jos partija kolega Vytautas Landsbergis apgailestavo, kad prie šio „naujausio Europos kolonializmo” prisidėjo Vokietija, o ES „nesilaiko savo pačios konvencijų ir įstatymų”, leisdama „Gazprom” sąjungai pakeisti Europos energetinę sąjungą”.
Svarstyme kalbėjusių mokslininkų nuomonės skyrėsi. ES ir Rusijos tyrimų centro atstovas Fraseris Cameronas teigė, kad Rusija patikimai tiekė energiją NATO šalims Šaltojo karo metu – tad kodėl gi ji nedarytų to dabar?
Su tuo nesutiko vėliau kalbėję akademinės bendruomenės atstovai. Robertas L. Larsonas (Robert L . Larsson) iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros teigė, jog „Nord Stream” projektas skaldo ES, užuot ją vienijęs. „Reikia viešai paklausti Vokietijos ir Rusijos, kodėl dvi šalys nori skirti pinigų dujotiekiui, kurio statyba kainuotų mažiausiai triskart daugiau negu alternatyvūs maršrutai?” – ragino Keithas C. Smithas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centras. Užuot stačius šį dujotiekį, mokslininkas pasiūlė rimtai apsvarstyti Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo galimybę.
Tuo tarpu Alanas Riley iš Europos politinių studijų centro mano, jog planuojamas dujotiekis yra „tipiškas neliberalizuotos energetikos rinkos projektas”, dėl kurio galų gale nukentės vartotojai, turėsiantys mokėti brangiau už dujas.
Atsakydamas į šias pastabas „Nord Stream” vykdantysis direktorius Matthiasas Warnigas patikino, jog dujotiekio tiesimas jūros dugnu yra pigesnis negu sausuma, o vartotojai pajus tiesioginę projekto naudą. Prelegentas taip pat pažymėjo, jog Lenkijai pasiūlyta prisijungti prie šio dujotiekio.
Apibendrindamas diskusiją EP Peticijų komiteto pirmininkas ir pranešėjas šiuo klausimu Marcinas Libicki teigė, jog jo neįtikino „Nord Stream” atstovų atsakymai. Deputatas teigė nesuprantąs, kodėl Europos Komisija ėmėsi griežtų veiksmų pradėjus tiesti „Via Baltica” greitkelį Rospudos slėniu, tačiau kitaip elgiasi ėmus tiesti Baltijos jūros dujotiekį. Peticijų komitetas planuoja netrukus pateikti ataskaitą šiuo klausimu EP plenarinėje sesijoje.
