Europos Parlamentas neįpareigojančioje ataskaitoje pareikalavo prieš tiesiant dujotiekį Baltijos dugnu įvertinti jo poveikį aplinkai.
EP teigimu, planas Baltijos dugnu tiesti dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos gali kelti grėsmę dėl gausybės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jūroje palaidotų toksiškų medžiagų.
Pripažindami, jog šis „europinės reikšmės projektas padės ES patenkinti ateities energijos poreikius”, europarlamentarai ragina paskirti nepriklausomą organizaciją, kuri ištirtų jo poveikį aplinkai atsižvelgusi į visų Baltijos pajūrio valstybių nuomones.
Taip pat reikalaujama apsvarstyti alternatyvius dujotiekio maršrutus bei pabrėžiama, jog „ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios”, o bendrovė „Nord Stream” turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.
EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, leidžiant joms prižiūrėti darbus.
Apgailestaudami dėl menko ES vaidmens „Nord Stream” projekte, europarlamentarai siūlo sukurti ES derybų dėl panašių projektų mechanizmą bei įsteigti juos kuruojančio Sąjungos pareigūno postą.
Europos Komisija raginama „įvertinti rinkos konkurencijos padėtį po galimo „Nord Stream” dujotiekio užbaigimo ir prireikus imtis priemonių neleisti „Gazprom” dominuoti ES dujų rinkose, kol ES bendrovėms nebus užtikrintos atsakomosios teisės įeiti į Rusijos rinką”.
Pernai EP gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream” dujotiekio poveikio aplinkai.
Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.
Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ataskaitą šiuo klausimu, o antradienį dėl jos balsavo visas Parlamentas.
