Šalies verslas – šokiruotas. Savo elektros jėgaines turinčioms įmonėms nuo šių metų gerokai padidėjo mokesčiai.
Verslininkai guodžiasi, kad jau nebeapsimoka sau gaminti elektros.
Vienas didžiausių Baltijos šalyse PET ruošinių ir butelių gamintojų „Putokšnis” netrukus ketino pradėti statyti savo elektrinę. Verslininkai apskaičiavo, kad pasigaminti elektrą pigiau ir efektyviau nei pirkti.
Be to, 50 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau naujas energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas atšaldė Šiaulių gamintojus.
Tikslas – 600 milijonų
„Padidinus mokesčius statyti elektrinę jau nelabai apsimoka. Pirkti elektrą iš bendro tinklo, ko gero, bus pigiau”, – nusivylė „Putokšnio” generalinis direktorius Alvydas Stulpinas.
VIAP mokesčiu vadinama viešuosius įpareigojimus atitinkančių paslaugų kaina. Ją moka visi, kurie gamina elektrą sau.
Apmokestinama kiekviena pagaminta kilovatvalandė. Kuo daugiau įmonės pasigamina elektros sau, tuo daugiau VIAP mokesčių joms reikia sumokėti.
Praėjusiais metais VIAP mokesčio tarifas siekė 4,73 cento už vieną kilovatvalandę. Bet A.Sekmoko potvarkiu nuo sausio 1 dienos VIAP pakilo iki 6,01 ct/kWh.
Didelėms įmonėms tai kainuoja dešimtis milijonų litų. Pavyzdžiui, „Achemai” tai kainuos 22 milijonus litų (pernai – 9 mln.), „Lifosai” – 12 mln. litų (pernai – 6 mln.).
Dešimtis milijonų litų teks atseikėti ir naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva”. Iš viso šįmet ketinama surinkti 613 mln. litų VIAP mokesčio.
Pirkti – jau pigiau
Kaip ir „Putokšnis”, trąšų gamybos gigantė „Achema” šįmet planuoja baigti statyti antrą kogeneracinę jėgainę. Į ją investuota per 100 mln. litų.
Tačiau susidariusi padėtis, pasak „Achemos” generalinio direktoriaus Jono Sirvydžio, verčia abejoti jos perspektyvomis.
Jis apskaičiavo, kad vienos pačių pasigamintos megavatvalandės savikainą VIAP mokestis padidina 61 litu, arba 26 proc. Tuo tarpu pirkti tiek pat elektros iš bendro tinklo galima už 160-180 litų.
„Pirkta elektra tapo pigesnė nei pačių pasigaminta energija”, – gūžčiojo pečiais „Achemos” vadovas. Bendrovė planavo jėgainėse savo reikmėms pasigaminti 80-90 proc. reikalingos energijos.
Apie mokestį net nemąstė
Visą reikalingą elektrą planavo pasigaminti ir „Putokšnis”.
„Tačiau valdžia, matyt, siekia, kad verslininkai ją pirktų”, – mano A.Stulpinas.
Ka i šiauliečiai skaičiavo, kad atsipirks investicijos į naują jėgainę, jie visai neįtraukė VIAP mokesčio. Mat iki šių metų jis mažoms, iki 25 MWh jėgainėms iš viso nebuvo taikomas. Dabar jis užgriuvo dar didesne jėga.
Šiaulių įmonė jau planavo kitą mėnesį skelbti konkursus projektuoti jėgainę. „Bet po šio sprendimo investicijų atsipirkimo laikas pailgėjo. Kitaip į projektą žvelgia ir bankai”, – apgailestavo „Putokšnio” įkūrėjas ir vadovas.
A. Stulpinas viliasi, kad ministras atšauks savo potvarkį: „Vis dar tikimės. Juk negalima taip staigiai pakelti mokestį, kurio niekas nebuvo įtraukęs į verslo planus.”
Ketina skųsti ministrą
Kėdainių trąšų gamykla „Lifosa” taip pat skaičiuoja, kaip padidintas mokestis paveiks įmonę. Bendrovė elektra aprūpina ne tik pačią gamyklą, bet ir Kėdainius. Tačiau kėdainiškiams vis tiek reikės šįmet sukrapštyti 11 mln. litų VIAP mokesčio.
Labiausiai mokestis užguls naftos perdirbimo įmonę „Orlen Lietuva”. Mažeikių bendrovė dar nuo 2007 metų moka VIAP mokestį. Tačiau toks staigus padidinimas ją šokiravo, mat ir taip per pastaruosius 4 metus bendrovė sumokėjo per 110 mln. litų šio mokesčio.
Naftos perdirbimo įmonės vadovai mano, kad ministro potvarkis gali iškraipyti konkurenciją. Be to, Lietuva apie tai turėjo pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos pritarimą.
Todėl naftos perdirbimo įmonė svarsto galimybę kreiptis į EK. Jei Komisija pripažins, kad ministro įsakas nesuderinamas su ES teise, Lietuva gali skaudžiai nukentėti.
Didesniais mokesčiais apdėti verslininkai stebisi ir tuo, kaip bus panaudoti surinkti pinigai. Iš viso ketinama gauti 613 mln. litų šio mokesčio. Pernai surinkta 431 mln. litų.
Kam skiriami pinigai?
Didžioji dalis surenkamų pinigų skiriama Lietuvos elektrinei Elektrėnuose – 348 mln. litų. Jos pagaminta elektra yra ypač brangi ir nekonkurencinga. Tačiau valdantieji mano, kad tai yra Lietuvos elektros sistemos stabilumo garantas.
Dar didesnių abejonių kelia 85,7 mln. litų, numatyti termofikacinėms elektrinėms. Pernai joms buvo skirta 35,7 mln. litų.
Daugiausia bus atriekta Vilniaus, Kauno ir kitų miestų šilumos gamintojams, priklausantiems privačioms bendrovėms.
Energetikos ministerija nurodo, kad remiamos tos elektrinės, kurių bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia.
Kalbėdamas apie didinamą VIAP A. Sekmokas Seimo nariams praėjusių metų pabaigoje teigė, kad didžiausios ir pajėgiausios įmonės, savo reikmėms gaminančios elektrą, turi solidariai prisidėti prie VIAP.
Šalies premjeras Andrius Kubilius nesukritikavo ministro. Tačiau šiuo įsakymu buvo sulaužytas nacionalinis susitarimas, kuriuo Vyriausybė pasižadėjo neapmokestinti papildomais mokesčiais įmonių, gaminančių elektrą savo reikmėms.
Kas tikrasis vadas?
Bronislovas Lubys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas:
„Kas iš Vyriausybės narių gali pakeisti ministro pirmininko parašą, kuris dedamas nacionaliniame susitarime, ir išleisti dokumentą, pavadintą ministro įsakymu, kuris visiškai priešingas nei pasirašytas paties ministro pirmininko?
Todėl kyla klausimas – kas yra tikrasis ministras pirmininkas Lietuvoje?
Galima atsakyti paprastai – tai yra energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kurio išleidžiami dokumentai radikaliai skiriasi nuo Europos direktyvų, nuo Lietuvos įstatymų, o įstatymus jis traktuoja taip, kaip nori.
