Ar gali kas nors paprastam Klaipėdos gyventojui atsakyti – kas kontroliuoja „Klaipėdos energijos” investicijas? Kas atsako už tai, kad ši bendrovė tinkamai planuotų savo veiklą ir mūsų pinigus nukreiptų ne sau naudinga linkme, o taip, kad mums būtų geriau?
Iš to, ką matome pastaraisiais metais, tenka manyti, kad tokios institucijos nėra. Energetikai pinigais švaistosi kairėn dešinėn, negalvodami apie ekonomiją, efektyvumą, vartotojų interesus.
Štai 2011 metams „Klaipėdos energija” suplanavusi visai gerą laimikį – statyti katilinę, kur kūrens šiukšles ir už tai pigiau šildys Klaipėdą. Tačiau kyla pagrįstas klausimas – o kam laukti? Kodėl nepastačius nedelsiant?
Pasirodo, neįmanoma – energetikai pinigus išmėtė visai beprasmiam jaukui ir pritraukė tokių žuvų, kad dar dabar ašakomis kosėja. Turiu galvoje prieš porą metų įvykusį apsipirkimą Kretingoje. Kam reikėjo pinigus kišti į „Kretingos šilumos tinklus”, kurių skolos dar ir dabar visą Klaipėdą sprangina? Už tuos porą milijonų būtų išėjęs visai padorus biokuro katilas. Investicijomis švaistomasi taip, kad po jų mums, gyventojams, tik dar labiau tenka diržus veržtis.
Tai man priminė dar vieną istoriją. Prieš pusantrų metų kažkurią dieną savo motorine valtele plaukiau prie Kiaulės Nugaros. Staiga, kad kils bangos, kad trenks griausmas, kad sužibės plieno bortai – „Klaipėdos energijos” kateris dumia pro šalį. Vos neapvirtau. Jausmas priminė tą, kurį jauti gavęs pirmąją sąskaitą už šildymą.
Nenuostabu, kad pradėjau skaičiuoti, kiek tas laivas gali mums, mokesčių mokėtojams, kainuoti. Jau mano valtelė kiek „suvalgo”. O čia visas garlaivis, kurį dar reikia ne tik blizginti, bet ir barą gėrimais papildyti. Ir kur juo lakstė energetikai, dar, matyt, ir kitus tarnautojus paplukdydami, visiškai neaišku. Nežinau, ar tą katerį energetikai dar turi. Bet krizės metu būtų pats laikas parduoti ir pinigus panaudoti protingiau.
Gal direktorius tuo kateriu į Švediją plaukė mokytis, kaip sėkmingai investuoti pinigus į ekonomiškos šilumos energijos gamybą? Iš to, kur tuos pinigus investavo, panašu, kad Švedijos nepasiekė…