Buvęs Tarptautinės energetikos agentūros generalinis direktorius, Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) patarėjas energetikos klausimais Klodas Mandilas (Claude Mandil) ragina Lietuvą kuo greičiau nutraukti senos elektrinės darbą ir statyti naują.
Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) penktadienį vykusioje europarlamentarės Onos Juknevičienės inicijuotoje ir Europos Parlamento bei Europos demokratų partijos remiamoje tarptautinėje konferencijoje „ES energetinio saugumo strategija. Lietuvos vieta joje” K. Mandilas pabrėžė, kad beprasmiams debatams prarasta per daug laiko, o niekaip nesusitariantys politikai turėtų prašyti Europos Sąjungos (ES) ekspertų patarimų.
K. Mandilas apgailestavo, jog nuo Ignalinos AE uždarymo termino patvirtinimo 2002 metais per 7 metus Lietuva nepradėjo įgyvendinti jai svarbių elektros jungčių projektų bei kitaip nesprendė artėjančios energetinės krizės klausimo. Jo teigimu, pagrindinis Lietuvos prioritetas šiandien turėtų būti elektros jungtys, einančios per Baltijos šalis į Švediją ir Lenkiją, per Lenkiją – į Vokietiją, sujungiančios Baltijos šalis su bendra ES sistema. Taip iki šiol, kaip ir visos Baltijos šalys, energetine sala buvusi Lietuva taptų vieningos ES energetinės sistemos dalimi.
K. Mandilo tvirtinimu, lietuviai per daug bijo energijos importo iš kitų šalių.
„Visos ES valstybės importuoja energiją. Visiems tai yra normalu. Bijoti nereikėtų net bendradarbiavimo su Rusija. Ji šiuo metu yra pakankamai patikima partnerė. Be to, iš šios valstybės importuoti elektros energiją gana ekonomiška”, – sakė K. Mandilas.
„Diskutuojama vien apie sinchroninius tinklus, o kalbėti reikėtų kaip tik apie nesinchronines jungtis. Jos šiuo metu yra pats geriausias sprendimas”, – tvirtino ekspertas.
Suomijos radiacijos ir atominio saugumo agentūros direktorius Tero Varjoranta akcentavo, jog pagrindiniai prioritetai statant AE – saugumas ir tinkamas pasiruošimas bei akyla projekto priežiūra. Jo nuomone, Lietuva naujos AE statybai turėtų pasirinkti bendrovę su didesnėmis kompetencijomis, nei dabar esanti.
Dalindamasis Suomijos patirtimi T. Varjoranta konstatavo, jog šiuo metu šalyje statomos Olkiluoto AE darbai nuo grafiko atsilieka 3 metais. Suomijos eksperto nuomone, reikia didelių administracinių gebėjimų suvaldyti procesus.
Prancūzijos ekspertui pritarianti europarlamentarė O. Juknevičienė yra parengusi trumpalaikių ir ilgalaikių energetikos veiksmų programą, kurią artimiausiu metu planuoja įteikti Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui.
Programoje Premjerui siūloma sukurti naują bendrovę, atsakingą už naujos elektrinės statybas. Kitaip nei LEO LT, šios bendrovės 100 proc. akcijų privalėtų valdyti valstybė. Taip pat reikalaujama kreiptis į Europos Komisiją pagalbos bendradarbiaujant su Lenkija ir Švedija dėl elektros jungčių.
Remdamasi konferencijoje pateiktomis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, informacija apie ES energetinio saugumo politiką ir Lietuvos energetikos saugumo būklę dabar bei perspektyvas po 2009 m. gruodžio 31 d., europarlamentarė O. Juknevičienė Vyriausybei pateikė konkrečius siūlymus energetinei krizei po 2009 m. įveikti.
Atvirame laiške Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui O. Juknevičienė siūlo nedelsiant parengti trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės elektros energetikos vystymo planus bei veiksmų programą ir numatyti įgyvendinimo terminus. Taip pat, europarlamentarės teigimu, būtina atskirti institucijas ir konkrečius asmenis, atsakingus už šių planų įgyvendinimą.
Kitas O. Juknevičienės siūlymas – neatidėliojant pripažinti, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybės be konkurso pasirinktas nestrateginis investuotojas steigiant nacionalinį investuotoją LEO.LT yra nepasirengęs ir nesuinteresuotas pastatyti saugią ir efektyviai veikiančią atominę elektrinę per trumpiausią laikotarpį.
O. Juknevičienė Vyriausybei siūlo nedelsiant įsteigti Projekto įgyvendinimo bendrovę (PĮB), kurios steigėja ir vienintelė akcininkė būtų Lietuvos valstybė. Taip pat Lietuva raginama kreiptis į Europos Komisiją pagalbos identifikuojant strateginį investuotoją, turintį reikiamą patirtį, finansinius ir žmogiškuosius resursus bei motyvaciją pastatyti saugią ir efektyviai veikiančią AE.
Europarlamentarė pateikė ir konkrečius pasiūlymus, kaip nuo 2010 pradžios iki bus pastatyta nauja AE galėtų būti sušvelninta energetinė krizė.
Visų pirma reikėtų paspartinti Lietuvos elektrinės naujų pajėgumų statybą, užtikrinti jos sklandų veikimą. Lietuva turėtų sutikti, kad elektros jungties su Švedija statyba būtų vykdoma Latvijos pajėgomis bei užtikrinti elektros jungtį iš Lietuvos į Latviją – taip būtų garantuota galimybė turėti alternatyvų elektros energijos šaltinį iš ES bei jungtį prie vieningos ES energetikos rinkos.
Tarp siūlymų Vyriausybei – Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės atskyrimas nuo LEO. LT, kaip tai buvo numatyta steigiant bendrovę. O. Juknevičienės manymu, labai svarbu didinti šių elektrinių pajėgumus, garantuoti projektų efektyvią kontrolę.
Taip pat Vyriausybei siūloma kreiptis į Europos Komisiją su prašymu tarpininkauti sustiprinant „LitPolLink” bendrovės vykdomo projekto (jungties su Lenkija) efektyvų finansavimą ir valdymą. Be to, siūloma pasirinkti strateginius investuotojus ir nedelsiant pradėti dujų saugyklos statybą ir suskystintų dujų terminalo įrengimą.
O. Juknevičienė taip pat siūlo nedelsiant sudaryti derybų grupę, kuri susitartų su Rusija dėl ilgalaikių dujų ir elektros tiekimo sutarčių bei pradėti vykdyti būsto renovacijos programą maksimaliai panaudojant ES sanglaudos bei kitų fondų ir valstybės lėšas.
„Naujos elektrinės pagaminta energija turi būti eksportuojama visai Europai, visi iš mūsų to tikisi. Taip delsdami tyčiojamės ne tik iš savo kaimynų, bet ir iš visos Europos Sąjungos”, – sakė europarlamentarė.
Tuo tarpu Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas ir anksčiau, ir konferencijoje tvirtino, kad šiuo metu nėra pakankamai pasirengta elektrinės uždarymui.
Pasak AE vadovo, trūksta konkrečių polinių sprendimų: nėra konkrečių sprendimų dėl branduolinio kuro nurašymo, mokesčių už kapitalą, gamtos išteklių naudojimą.
„Visiškas jėgainės išmontavimas truks iki 2025 metų. Sunku viską padaryti greitai, mat tai reikalauja labai daug lėšų”, – sakė V. Ševaldinas.
