E. Masiulio nuomone, didelė dalis viešųjų išlaidų skiriama sveikatos bei socialinei apsaugai – sritims, kur jos naudojamos neefektyviai.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kaip pavyzdį pateikė šilumos išlaidų kompensavimą.
„Tai yra absoliuti nesąmonė, kai žmogus gyvenantis keturių kambarių bute, nors jam gal tiek net nereikėtų, gauna kompensaciją pagal kvadratūrą. Tai yra totaliai neracionalus pinigų švaistymas ir čia yra dideli rezervai. Sumažinę viešąsias išlaidas šioje srityje, galėtume daryti ryžtingas reformas sumažindami darbo ar verslo apmokestinimą“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu vykusioje konferencijoje apie išmokas ekonomikos pamokas pasakojo E. Masiulis.
DELFI primena, kad Lietuvoje kompensacijos už šildymą teikiamos žmonėms, jei jų išlaidos šildymui viršija 20 proc. skirtumo tarp gaunamų pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio. Kompensacijos karštam vandeniui skiriamos, jei išlaidos už jį viršija 5 proc. asmens arba šeimos pajamų, šaltam – jei viršija 2 proc. pajamų.
„Lietuva, skirtingai nuo kitų Vakarų Europos valstybių, leidžia sau prabangiai gyventi kalbant apie sveikatos apsaugos finansavimą ar socialinę apsaugą. Socialinės apsaugos srityje mes tikrai neįgyvendiname pagrindinio principo ir ne visada pinigai pasiekia tikslinę grupę“, – pridūrė politikas.
E. Masiulis taip pat skundėsi, jog koalicijos partneriai konservatoriai mėgsta taupyti buhalteriškai, nors tokiu būdu, anot politiko, taupyk netaupęs – rezultato nepasieksi.
„Dažnai mūsų partneriai koalicijoje, kai mes siūlome, kaip finansinės krizės sąlygomis skatinti ekonomiką, atkerta labai paprastai ir buhalteriškai. Esą pažiūrėkite, sumažinsime akcizą kurui, įplauks mažiau pinigų į biudžetą, ir tai reiškia, kad turėdami ir taip didelį biudžeto deficitą, mes tą deficitą didiname. Su tokiais argumentais aš niekada nesutiksiu“, – teigė politikas.
Jo nuomone, trumpuoju laikotarpiu galbūt ir būtų prarandama šiek tiek pajamų, tačiau ilguoju laikotarpiu sumažėtų šešėlinės ekonomikos dalis konkrečioje srityje, žmonės daugiau pirktų tam tikrą prekę oficialiai, mokėtų mokesčius, išaugtų vartojimas.
E. Masiulis pripažino, kad krizės sąlygomis verslo skatinimas praktiškai neveikė, nebuvo supaprastinta mokesčių administravimo tvarka, neperžiūrėtos didžiosios dalies verslo kontrolės institucijų funkcijos. Jo nuomone, Lietuvoje nėra praktikos, kad tokios kontrolės institucijos dirbtų prevencinį darbą, o ne baustų ir tik paskui aiškintųsi situaciją.
Pasak jo, krizė aiškiai parodė ir šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje. E. Masiulio nuomone, šioje srityje valstybė visus dvidešimt metų ėjo ne ta kryptimi ir manė, kad šešėlinė ekonomika nyksta paprasčiausiai gaudant kontrabandininkus, kai tuo tarpu reikėjo kovoti ekonominėmis priemonėmis, kurios lemtų prekių ir paslaugų konkurencingumą.
