371,8 km – toks numatomas Kauno rajono dviračių maršrutų schemos ilgis. Ji turėtų sujungti Kauno rajoną ne tik su miestu, tačiau ir su Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Prienų ir kitais kaimyniniais rajonais.
Lietuvoje sparčiai populiarėjant dviračiams, Kauno rajono savivaldybė dar 2009 m. pasirašė projekto „Nauji tiltai“ finansavimo ir administravimo sutartį. Pagal Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programos 4 prioritetą „Patrauklūs ir konkurencingi miestai bei regionai“ vykdomas projektas, turėtų pagerinti ekologinio transporto plėtrą Lietuvoje.
Šių metų birželį buvo pristatyta preliminari dviračių maršrutų schema. Per pristatymą buvo siekiama sužinoti interesantų požiūrį, pasiūlymus, vertinimus, išskirti prioritetines vietas.
Pasak dviračio pedalus su visa šeimyna dažnai minančio Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, panaši idėja kirbėjo jau seniai.
„Pas mus neišnaudotos vietinio turizmo galimybės. Ko gero, gražiausios vietovės Kauno rajone yra Kačerginė ir Kulautuva, tad labiausiai norėjome sumodeliuoti trasą nuo Marvelės iki Kačerginės. Buvo atlikta studija, vėliau parengta schema ir specialusis planas. Artimiausiu metu bus pradėtas rengti techninis projektas ir neabejoju, kad kitais metais jau bus atlikti konkretūs darbai“, – pasakojo V.Makūnas.
Planuojama, kad Kauno rajono dviračių schemos dalis eis ir pro Vilkiją, kurioje yra vienintelis, unikalus upių keltas per Nemuną. Vairuotojų laiką taupantis keltas „Vilkynė“, jau tapo ir dviračiais keliaujančių turistų traukos objektu. Kauno rajono savivaldybės vizija – per Nemuną įrengti 12 vietų lyninį keltuvą, sujungsiantį Zapyškį ir Kulautuvą.
Numatyta, kad dviračių mėgėjai, persikėlę ties Vilkija, vėliau vaizdingu dviračių taku pasieks Kulautuvą, žemutine Panemunės dalimi Netonis, o ties Šilelių kaimu įsilies į Lampėdžių trasą.
Kauno rajono dviračių maršrutų schemos tikslas – ne tik geresnio gyvenimo kokybės skatinimas.
Pasak šį projektą rengusių specialistų, dviračių schema buvo derinama su Lietuvos, Kauno apskrities, Kauno rajono ir su juo besiribojančių savivaldybių bendraisiais planais, Nacionalinių dviračių trasų specialiuoju planu, saugomų teritorijų specialiaisiais planais, Kauno miesto dviračių takų specialiuoju planu.
Šio derinimo tikslas – išvengti dažniausiai daromos klaidos – savivaldybėse įrengiamų atskirų atkarpų be jungčių. Vykdant projektą sukurtas pagrindas tolesnei dviračių takų infrastruktūros plėtrai penkiose savivaldybėse.
Atlikdami esamos situacijos analizę ir kurdami Kauno rajono dviračių maršrutų schemą, specialistai didelį dėmesį skyrė moksleivių apklausoms. Jos parodė, kad daugelis jų sutiktų naudoti dviratį kaip transporto priemonę kelionei į mokyklą, jei tam būtų sukurta atitinkama infrastruktūra.
Dar pernai vasarą siekiant skatinti miesto ir jaunimo fizinį aktyvumą, Zapyškio prieplaukoje buvo pasirašyta Kauno rajono ir Dviračių
mėgėjų klubo bendradarbiavimo sutartis, pristatytas 41 km dviračių maršrutas (Marvelė–Kačerginė–Zapyškis–Ringaudai).
Kita apklausa 25-iose seniūnijose leido išskirti svarbias teritorijas, kurias turėtų kirsti būsimos dviračių trasos, atsižvelgiant į galimybę aplankyti svarbius istorijos ir kultūros objektus.
Užsienio patirtis
Tarptautiniame projekte „Nauji tiltai“ dalyvauja 11 partnerių iš 7 Baltijos regiono šalių: Suomijos, Švedijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Tai pirmasis toks projektas Lietuvos rajonų savivaldybių istorijoje.
Įgyvendinti šį sumanymą reikėtų 80 mln. litų. Pritraukiant lėšų iš įvairių šaltinių, tai numatoma atlikti per dešimt metų.
Gerosios patirties mainai aktyviausiai vyko su Kauno rajono vienu projekto partnerių, Erebru miestu. Erebru yra laikoma Švedijos dviračių miestu, čia jau nuo 1990 m. vykdoma tikslinė politika dviračių plėtros srityje.
