Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis piestu stojo, kad biudžeto skylės būtų lopomos ir kelių sąskaita. Tačiau kelininkai pinigus leidžia ir tiltams, vedantiems į niekur.
Vienas tokių tiltų – Švenčionių rajono pakraštyje, keli kilometrai iki Lietuvos sienos su Baltarusija. Bet kaimyninę valstybę pasiekti keblu – tik pervažiavus tiltą baigiasi žvyrkelis ir prasideda miškas. Per Meros upę tiesiamas tiltas mokesčių mokėtojams kainuos 2,5 mln. litų, tačiau net grybautojams iš jo mažai naudos: norintiems įkelti koją į Gelednios mišką būtina gauti specialų pasieniečių leidimą.
Tiesa, tvirtinti, kad šis tiltas veda visiškai į niekur, irgi negalima. Bent savaitgaliais juo riedės kelių už upės esančių sodybų savininkai, tarp kurių – Seimo narys Konstantas Ramelis ir teisininkų elito atstovai – buvęs Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus vadovas Česlovas Jokūbauskas ir Europos teisingumo teismo teisėjas Pranas Kūris.
Iš kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurias Vyriausybė planuoja sumažinti nuo 1,34 mlrd. iki 626 mln. litų, tiltas per Merą iš naujo pradėtas tiesti praėjusių metų spalį. Nors tiltą statantys Panevėžio kelininkai darbus privalo baigti iki gegužės pabaigos, jie pripažįsta, kad keletą mėnesių vėluos. Gali būti ir taip, kad sumažinus lėšas keliams darbai bus nutraukti anksčiau.
Sarių seniūnė Janina Jankevičiūtė irgi nelinkusi leistis į diskusijas, ar naujas tiltas mažai gyvenamoje teritorijoje būtinas: „Gyventojų ten nedaug, bet ankstesnis tiltas seniai nebuvo remontuotas. Tiesa, buvo pervažiuojamas”.
Tuo metu parlamentaras K.Ramelis pareiškė nesąs patenkintas pernai rudenį jo sodybos pašonėje prasidėjusiomis tilto statybomis. „Mano nuomone, ankstesnis tiltas buvo visai geras. Aš nemačiau jokių trūkumų. Mano supratimu, tas tiltas dar būtų stovėjęs tiek pat, kiek stovėjo. Visai nebuvo reikalo tiesti naujo”, – tvirtino politikas.