Šią savaitę Rusijos ir Ukrainos dujų karas pasiekė naują etapą, kai trečiadienį buvo visiškai nutrauktas Rusijos dujų tiekimas per Ukrainą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas telefonu pasakė Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai, kad tiekimas bus atnaujintas tik tada, kai Kijevas įsipareigos už dujas mokėti rinkos kainą.
Savaitės pradžioje Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Čekijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Vondra dar aiškino, kad nei Čekija, nei Europos Komisija (KE) nenori veltis į tai, ką jos laiko komerciniu Ukrainos ir Rusijos ginču dėl dujų kainos.
Didėjanti krizė privertė ES keisti savo nuostatas ir pradėti tarpininkauti. Pažymėtina, kad EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso įspėjo Ukrainą, kad ji neturėtų sudaryti kliūčių dujų tiekimui į Europą, jei nori glaudžiau bendrauti su Vakarais.
Trečiadienį po pokalbio su J. M. Barroso Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko sutiko nedelsiant leisti ES technikos žinovams atvykti į Ukrainą stebėti dujų tiekimo režimą. J. Tymošenko pareiškė, kad Ukraina „užtikrins nenutrūkstamą dujų tranzitą”, kai tik Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai per Ukrainos teritoriją. Tikimasi, kad Rusija irgi pritars tokiam žingsniui.
Pernai Ukraina mokėjo 180 dolerių už 1000 kubinių metrų, kai bendras Europos šalių mokamas vidurkis nuo spalio siekė 500 dolerių, o Lietuva mokėjo 515 dolerių. Dar gruodžio mėnesį Rusija siūlė Kijevui parduoti dujas už 250 dolerių, bet trečiadienį D. Medvedevas pabrėžė, kad nebus jokių nuolaidų ar lengvatų Ukrainai, kuri turės mokėti rinkos kainą.
Sunku suprasti, ko siekė Ukraina, nepasirašydama sutarties su Rusija. Pasak vienų žinovų, Ukraina vylėsi, kad, sutrikus dujų tiekimui, ES ją palaikys derybose su Rusija ir padės iškovoti palankesnes salygas. Gerokai daugiau ekspertų pabrėžia nepaprastai sudėtingą Ukrainos ūkio padėtį.
Neseniai Tarptautinis valiutos fondas paskolino Ukrainai 16 milijardų JAV dolerių ūkiui stabilizuoti. Nuogąstaujama, kad to nepakaks, ir Ukraina bus priversta devalvuoti savo valiutą bei gelbėti žlungančius bankus. Manoma, kad šįmet bendras vidaus produktas gali smukti net 10 proc.
Rusija irgi turi savo siekių. Manoma, kad ji nori Europai parodyti, jog Ukraina nėra patikimas partneris, tad reikia palaikyti Maskvos planus tiesti naujus dujotiekius po Baltijos ir po Juodąją jūra. „Nord Stream” vadovybės narys, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis suskubo paaiškinti, kad visos ES šalys pritarė dujotiekio tiesimui ir ketina remti šį projektą. Jo teiginį greitai paneigė Estijos užsienio reikalų ministras.
Kiti apžvalgininkai mano, kad dujų tiekimo nutraukimu Maskva didina politinį spaudimą, primena Ukrainai, kad jos flirtas su Vakarais gali brangiai kainuoti. Treti nurodo, kad, sumažėjus dujų tiekimui, turėtų kilti naftos kaina, tad ir įplaukos į Rusijos iždą.
Ukraina pervertino savo galimybes. ES nepatenkinta Rusija, bet dar labiau Kijevu. Nors Rusijos veiksmai turi politinį atspalvį, Ukrainos laikysena sunkiai pateisinama. Už prekes ir paslaugas reikia mokėti, juolab kad anksčiau siūloma 250 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kaina nebuvo plėšikiška. Be to, ši drama vyksta ne pirmą kartą, tad Ukraina turėjo žinoti, kad Rusija nutrauks dujų tiekimą, jei nebus pasirašyta sutartis.
Gruodžio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas pažymėjo, kad vartotojai Ukrainoje moka tik nuo 10 iki 40 nuošimčių pasaulio dujų kainos, ir kad šalis suvartoja 2,5 kartų daugiau elektros BVP vienetui sukurti negu išsivysčiusios šalys. Toks energijos eikvojimas negali tęstis. Ukrainos laukia milžiniški išbandymai.
