Lietuvos ir Lenkijos dujininkai, turintys užtikrinti šalių
energetinį saugumą, vis dar neskuba pradėti dujų sistemų sujungimo – svarstoma,
ar tai pelninga.
Ilgą laiką tvirtinusios kad dujų sistemą su Lenkija jungs tik
įsitikinusios, jog tai atsipirks, „Lietuvos dujos” su kaimyninės šalies dujų
perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz system” sutarė kartu nagrinėti, ar verta
tiesti abi šalis sujungsiantį dujotakį.
„Lietuvos dujoms” ne kartą priekaištavęs neva bendrovė vilkina
energetikos saugumui svarbius projektus, energetikos ministras
Arvydas Sekmokas sako, kad dujų jungtis su Lenkija turi būti nutiesta
nepriklausomai nuo to, ar Klaipėdoje bus statomas suskystintųjų dujų terminalas,
ar ne.
„Dujų jungtis su Lenkija yra svarbi energetinio saugumo
programos dalis, tačiau turi būti įvertinta ir projekto ekonominė nauda. Todėl
su kolegomis iš Lenkijos pirmiausia ketiname išanalizuoti abiejų šalių dujų
rinkas, planuojamą dujų paklausą, tiesiog būsimąjį verslo planą”, – LTV naujienų
tarnybai teigė „Lietuvos dujų” komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.
Dar pavasarį abiejų šalių dujininkai pateikė bendrą paraišką
Europos komisijai, prašydami pinigų tokiai studijai rengti. Pradinį dujų
jungties verslo plano įvertinimą „Lietuvos dujos” planuoja turėti jau
kitąmet.
Pirminiais skaičiavimais nutiesti beveik 400 kilometrų
dujotakį į Lenkiją gali kainuoti daugiau kaip milijardą litų.
Tačiau energetikos ministras A. Sekmokas teigia, kad rengdamos
galimybių studiją įmonės vilkina laiką. Esą Europos sąjunga jau pažadėjo paramą
šiam projektui, todėl nagrinėti, ar jis atsipirks – neverta.
„Tai ne komercinis projektas, pirmiausia jis yra reikalingas
tam, kad mes turėtume alternatyvų dujų tiekimą.Tai yra viena, antra, kai vyko
Baltarusijos dujų krizė telefonu kalbėjau su eurokomisaru Guentheriu Oettingeriu
ir jis patikino, kad EK skirs finansavimą šitos jungties statybai. Reikėtų eiti
prie konkrečių darbų ir kuo mažiau laiko gaišti su galimybių studijom”, –
įsitikinęs energetikos ministras.
„Lietuvos dujoms”, neva delsiančioms tiesti jungtį –
alternatyvą „Gazprom” dujoms – ministras priekaištauja jau ne pirmąkart.
Dėl to esą pradėta dujų ūkio sektoriaus pertvarka, pagal kurią valstybė
turėtų perimti svarbiausių – magistralinių dujotiekių kontrolę.
„Lietuvos dujos” tikina vykdančios visus energetikos
strategijoje numatytus projektus ir dėsto savus argumentus dėl ko nori jungties
atsiperkamumo įvertinimo.
Verslo plane, pasak J. Hockertzo, būtų atsižvelgiama į dar
neišžvalgytus kaimyninės šalies skalūninių dujų telkinius ir į
Lenkijoje statomą suskystintųjų dujų terminalą.
Įtakos verslo vertinimui aišku turės ir Lietuvos
ketinimai statyti savą suskystintųjų dujų terminalą.
„Lietuvos dujų” atstovo nuomone dujotakis į Lenkiją, kurio
didžioji dalis eis kaimyninės šalies teritoriją, turėtų būti ne vien dviejų
šalių rūpestis. Į projektą turėtų įsijungti ir požemines gamtinių dujų
saugyklas turinti Latvija.
Vyriausybės nuomone, „Lietuvos dujos” turėtų
sparčiau tiesti ir magistralinį dujotiekį iš Jurbarko į Klaipėdą, be kurio
negalės veikti suskystintųjų dujų terminalas, kuris irgi būtų alternatyva
„Gazprom” dujoms.
