Po didžiulių nuostolių pridariusios audros priekaištų iš gyventojų ir valdžios sulaukiantys draudikai primena Vakarų šalių ir tarpukario Lietuvos praktiką.
Pasak draudimo kompanijų vadovų, nesusipratimų išvengiama, kai veikia privalomasis turto draudimas.
„Beveik visur tokia prievolė yra, tik skiriasi jos administravimas, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur žemės ūkyje toks draudimas privalomas, bet valstybė jį reguliuoja ir apie 15-20 proc. jo tenka priešgaisrinės apsaugos sistemos finansavimui.
Verta pagalvoti apie naujos sistemos kūrimą, pavyzdžiui, kur dalis surinktų lėšų butų skiriama prevencijai – priešgaisrinei apsaugai, pastatų renovavimui ir pan. Atsirastų ir socialinis aspektas, mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymo teisingumas, nes logiška, kad žmogus, neturintis pastato, nėra suinteresuotas priešgaisrinės apsaugos finansavimu”, – Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai cituojamos draudėjų pastabos, išsakytos susitikime su žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi.
Draudimo bendrovių vadovai informavo ministrą apie darbų eigą, papildomai samdomus ekspertus, žalų vertintojus, paprastinamas procedūras, internetines žalų deklaravimo paslaugas. Susiklosčius tokiai situacijai kai kurios įmonės šiomis dienomis kompensuos žalas už stichijos padarytus nuostolius tiek, kiek paprastai išmoka per metus.
„Suprantamas žmonių nerimas ir baimė negauti kompensacijų. Iš tiesų visi mokomės, žmonės pripras tiesiog telefonu informuoti apie patirtą žalą. Audros padarytos žalos labai aiškios ir akivaizdžios, draudėjai tikrai paprasčiau žiūrės į tradicines formuluotes – „per tris dienas informuoti…”, nereikalaus meteorologinių pažymų ir pan.”, – susitikimo metu kalbėjo draudikai.
Ministras vylėsi, kad žmonių skundai dėl draudikų abuojumo ir neoperatyvumo, tėra pavieniai nesusipratimai.
Draudėjai nuogąstavo, kad vasaros audros nėra egzotiškas atsitiktinis reiškinys, nutinkantis kartą per dešimtį metų, kaip kartais bando raminti save ūkininkai. O ir nusiraminimui nėra pagrindo, pavojus dar nepraėjo, laukia įtemptas ir sunkiai prognozuojamas ruduo. Dar neaišku, kaip elgsis įšildyta Baltijos jūra, galime sulaukti dar ne vienos vietinės Baltijos audros.
Draudikai pastebi, kad jau į ne pirmą skaudžią pamoką turėtų atkreipti dėmesį ir miškininkai, iki šiol nedraudę miškų.
