Per metus pastebimai išaugo savo pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis. 6 iš 10 šalies gyventojų (62 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantys namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas naujausias tyrimas. Lyginant su identišku tyrimu praėjusių metų pavasarį, savo būstą apdraudusių gyventojų dalis per metus paaugo 10 procentinių punktų − 2024 m. ji siekė 52 proc.
Remiantis tyrimo rezultatais, šiuo metu nuosavą būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo nurodo 28 proc. respondentų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas (10 proc.) teigia neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ privačių klientų departamento direktorius Raimondas Geleževičius, gyventojų sąmoningumas renkantis apsaugoti savo būstą jį apdraudžiant nuosekliai auga.
„Išaugusiam gyventojų aktyvumui draudžiant savo turtą nemažos įtakos, tikėtina, turėjo paskutiniais metais didelio rezonanso sulaukusios nelaimės, tai yra, daugiabučiuose namuose kilę gaisrai, elektrinių paspirtukų sprogimai, individualiems namams žalų sukėlusios audros. Tokie incidentai, kaip sprogimas ir gaisras daugiabučiame name Vilniaus Viršuliškių rajone 2024 m., parodo, kad vienintelio turimo būsto suniokojimas gali reikšti kone viso gyvenimo metu užgyvento turto praradimą. Neturint būsto draudimo apsaugos tokio masto nuostolius amortizuoti yra labai sudėtinga“, − sako R. Geleževičius.
Ekspertas akcentuoja, kad nepaisant potencialių rizikų, nemaža šalies gyventojų dalis visgi rizikuoja savo gerove. Valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausiai ir gyvena, jie nebūna pasirūpinę jo draudimu.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, neturintys būsto draudimo dažniausiai nurodo žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų ir kaimo vietovėse gyvenantys apklaustieji. Tuo metu didžiausia būsto draudimo skvarba fiksuojama aukštesnio išsilavinimo ir pajamų bei didžiųjų miestų gyventojų kategorijose.
„Kalbant apie būsto draudimą, svarbu akcentuoti šios paslaugos kompleksiškumą. Nors gyventojai visų pirmą siekia pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai ir panašiai“, − komentuoja R. Geleževičius.
Pasak bendrovės atstovo, labai aktuali yra ir dar viena būsto draudimo rūšis − civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui.
„Pagrindinis akstinas apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu yra siekis apsisaugoti nuo incidentų, dėl kurių apgadinamas svetimas turtas. Tai gali būti bute trūkę vamzdžiai, sugedęs vandens padavimas į buitinės technikos įrangą, netikėtai kilęs gaisras ar kitos nelaimės“, − pabrėžia R. Geleževičius.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad daugiausia civilinės atsakomybės draudimo žalų fiksuojama butuose, tai yra, apie 90 proc. visų atvejų. Dažniausiai pasitaikančios nelaimės yra užliejimai vandeniu ir gaisrai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2024 m. iš viso buvo registruota daugiau nei 38 tūkst. būsto draudimo žalų – vidutiniškai apie 105 įvykius per vieną dieną. Praėjusiais metais bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti siekė 31 mln. eurų.
Daugiausiai nuostolių sukeliančios ir skaudžiausios žalos yra susijusios su gaisrų padariniais − jų praėjusiais metais buvo užfiksuota 1 tūkst. Didžiausia pernai dėl gaisro padarinių kompensuota suma siekė 339 tūkst. eurų, kai ugnis visiškai suniokojo individualų gyvenamąjį namą.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
