Tikkuurila

Dilema: remontuoti reikia, mokėti neišeina

Remontas pinigai

Žvėriškos remonto kainos ir ne pirmos jaunystės nekilnojamasis turtas vis dažniau tampa deriniu, verčiančiu žmones griebtis už galvų.

Su tokia situacija susidūrė Minijos gatvės 59 namo gyventojai.

„Pernai pradėjo remontuoti stogą. Paskambinom į „Paslaugas būstui” ir paklausėm, kiek tai kainuos. Kažkokia vadybininkė pasakė, kad skaičiuojama pagal buto plotą – 42 litai už kvadratinį metrą. Nusiraminom. Lapkritį gavom lapelius, kuriuose įrašytos sumos siekia 9-11 tūkst. litų”, – pasakojo šio dešimties butų namo gyventoja Angelė Jakubauskienė.

Pasak moters, namo gyventojai tikrai nėra tokie turtingi, kad galėtų tokią sumą išsimokėti per metus – kas mėnesį papildomas tūkstantis litų išlaidų esantys nemaži pinigai.

Sunerimę gyventojai pradėjo ieškoti teisybės – kreipėsi į „Paslaugas būstui”, prašydami paaiškinti, kuo remiantis buvo pateiktos tokios sąskaitos, taip pat teiravosi Savivaldybės administracijos, ar iš tiesų nepažeistos stogo remonto procedūros. Gauti atsakymai netenkino, o klausimų kilo dar daugiau.

Niekas neprašė

Klaipėdos miesto butų ir kitų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose nurodoma, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Su tuo, anot A. Jakubauskienės, gyventojai sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Kaune administratorius, remdamasis analogiškais nuostatais, negali savo sprendimu pirkdamas prekes ar paslaugas viršyti 10 tūkst. litų.

Namo gyventojai piktinasi, kad jiems nebuvęs pateiktas nei stogo apžiūros aktas, kuriuo remiantis sumanyta jį remontuoti, nei sąmata. Neįvykus namų valdų organizuotam gyventojų susirinkimui – neatėjo reikiamas skaičius žmonių, – anot A. Jakubauskienės, „Paslaugos būstui” tiesiog nusprendusios, kad žmonės savo turtu nesirūpina, nors kai kurie buvo išvažiavę, kiti turėjo reikalų.

„O juk nė vienas šio namo gyventojas administratoriui nei raštu, nei žodžiu nėra pateikęs prašymo dėl stogo kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų būtinumo. Kuo remiantis buvo atlikta stogo dangos rekonstrukcija, o ne apsiribota paprastu jos remontu?” – klausė A. Jakubauskienė.

Moteris įsitikinusi, kad jokių nesklandumų nebūtų iškilę, jeigu viskas būtų buvę daryta griežtai laikantis įstatymų – būtų buvęs parengtas projektas ir prašyta stogo rekonstrukcijos leidimo. Be gyventojų sutikimo, anot A. Jakubauskienės, projektas nebūtų buvęs priimtas.

Ne kapitalinis

Tuo tarpu UAB „Paslaugos būstui” direktorė Regina Uznienė išdėstė šiek tiek kitokią istoriją.

„Leidimo nereikėjo, nes tai – ne rekonstrukcija. Čia – tik remontas, nes nei apšiltinome, nei dar ką nors tokio darėme. Vienintelis pakeitimas – buvo asbestinis šiferis, kurio dėl įrodyto kenksmingumo jau nebegalima naudoti, o dabar yra neasbestinis”, – sakė R. Uznienė.

Jos žodžius patvirtino ir Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius. Projektai rengiami ir leidimai imami, anot jo, gana dažnai, tačiau tik tada, kai stogas šiltinamas, keičiamos gegnės. Stogo dangos keitimas prie kapitalinių darbų nepriskiriamas.

Pasak R. Uznienės, remontuoti stogą nuspręsta po to, kai viršutinio aukšto gyventojai kreipėsi į inžinierius pagalbos, kad nustatytų, pro kur bėga vanduo. Žmonės, anot namų valdų direktorės, manė, kad bėga pro naujai įstatytus langus, tačiau bėda buvusi nusenęs stogas.

„Suprantu, kad labai brangu, o ką daryti?” – apgailestavo R. Uznienė, pridurdama, kad laukti jau nebuvo galima.

Neįvykus gyventojų susirinkimui – tokiais atvejais organizuojamas arba susirinkimas, arba apklausa raštu – bendrovė „Paslaugos būstui” sprendimą priėmė pati. Anot R. Uznienės, gyventojai buvo informuojami apie kiekvieną žingsnį. Paskelbus konkursą, jame dalyvavo trijų butų atstovai. Tiesa, šio konkurso pasiūlymas buvo atmestas ir skelbtas antras.

Pasak R. Uznienės, kai įvyksta konkursas, namo laiptinėje pakabinamas skelbimas su pradiniais skaičiavimais. Šiuo atveju laimėjusi firma pasisiūlė suremontuoti stogą už 106 tūkst. litų, o padarė už 97 tūkst.

Gali tikėtis paramos

Problema ta, kad dabar jau nebeegzistuojančios „Senamiesčio valdos” stogus buvo apleidusios. Šiuo metu reikia remontuoti nemažai iš „Senamiesčio valdų” „paveldėtų” pastatų stogų. Bėda ir ta, kad konkursus tenka skelbti net po keletą kartų – rasti rangovų remontuoti šlaitiniams stogams esą sunku. Žinoma, ir brangu.

Remonto naštos prislėgti žmonės gali kreiptis į uostamiesčio Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių – Savivaldybė gali skirti finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems socialiai remtiniems asmenims, taip pat ir vienišiems pensininkams.

Nebus bėdoje palikti ir kiti – jei žmogus nėra socialiai remtinas ir jei jis mokės, kiek tik pajėgs, po metų galės tartis dėl likučio. Mokėjimas gali būti pratęstas ir nebūtų skaičiuojami delspinigiai.

REKOMENDUOJAME