Už kiek ir kaip reikės išpirkti iš šilumos tiekėjų įrengtus šilumos punktus? Tokį rebusą netrukus spręs didelė dalis šalies gyventojų.
Gyventojams siūloma pirkti jų namuose esančius šilumos punktus. Kai kurie žmonės tam atkakliai priešinasi.
Tuo metu Energetikos ministerija dar tik rengia punktų išpirkimo tvarką. Bet valdininkai neabejoja, kad dauguma gyventojų neišpirks šilumos punktų.
Aiškumo – nė padujų
Sostinėje apie 70 proc. šilumos punktų priklauso savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams. Jie įvertinti 46 milijonais litų – tiek tektų sumokėti vilniečiams, jei jie nuspręstų juos išsipirkti.
Naujasis Šilumos ūkio įstatymas įpareigojo šilumos tiekėjus perduoti punktus. Todėl „Vilniaus energija“ skelbiasi perdavusi visus punktus savivaldybės įmonei. Būtent iš jos gyventojai gali išpirkti punktus, tačiau ar tai jie padarys, labai abejojama. Kol kas neaiški perpirkimo tvarka, ginčijamasi, kiek tai turėtų kainuoti.
Įstatymo autoriai nesivargino paaiškinti, kaip gyventojai gali išpirkti jų namuose esančius punktus. Tuo metu Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad gyventojai neprivalo jų išpirkti. Tad gyventojams taip ir lieka neaišku, kurį variantą pasirinkti.
Tektų mokėti tūkstančius
Energetikos ministerija yra apskaičiavusi, kad gyventojams už perpirkimą tektų mokėti nuo 1 iki 8 litų per mėnesį, nelygu punktų susidėvėjimas. Apskaičiuota, kad naujesni punktai vidutinio dydžio daugiabučiui kainuotų nuo 15 iki 30 tūkstančių litų.
Pasak Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Karoso, šiuo metu sostinės daugiabučių šilumos punktų likutinė vertė siekia 46 milijonus litų.
„Išsipirkti galima per penkerius metus, kol baigsis „Dalkia“ nuomos sutartis. Tačiau įstatymas gyventojų neįpareigoja to padaryti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino K. Karosas.
Nesupranta, kaip skaičiuoti
Valdininkas siūlė kiekvienam gyventojui apskaičiuoti, kiek kainuotų punktas.
„Pavyzdžiui, jei šilumos mazgas įvertintas 30 tūkstančių litų, tai kas mėnesį namui jis kainuotų 500 litų“, – skaičiavo K. Karosas.
Tačiau skaičiavimo būdas jau šiandien kelia nerimą kai kuriems gyventojams.
„Suma lyg ir aiški, tačiau kas gali apskaičiuoti, kiek gyventojai iš tiesų turi mokėti? Juk nuo šios sumos reikia daug ką atskaičiuoti“, – svarstė Vilniaus Žvėryno rajono gyventojas Paulius Markevičius.
Pasak jo, būtina atskaičiuoti remonto paslaugas, už kurias gyventojai mokėjo iš savo kišenės. Taip pat reikia įvertinti nusidėvėjimą, priežiūrą.
„Juk išlaidos už priežiūrą gyventojams iki šiol buvo įskaičiuojamos į šilumos sąskaitas. Vadinasi, reikia atskaičiuoti tą dalį“, – įsitikinęs P. Markevičius.
Vilniaus savivaldybės atstovas K. Karosas sutiko, kad tam reikia didžiulės analizės.
„Reikėtų įvertinti punktų techninę būklę, nusidėvėjimą. Manau, tai ilgai užtruktų“, – neabejojo jis.
Siūlys ir išperkamąją nuomą
Šilumos punktų perpirkimo tvarką kurpiantys valdininkai, pasirodo, kol kas ir patys nelabai žino, kaip apskaičiuoti sumą.
„Kol kas mes ieškome geriausio sprendimo, kad gyventojai nepatirtų jokių nepagrįstų išlaidų“, – sausai tesugebėjo informuoti energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis. Anot jo, šiuo metu dar ankstoka spėlioti, kas bus nuspręsta.
Anksčiau energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas yra užsiminęs, kad gyventojai gali išpirkti punktus įprastai, išperkamosios nuomos būdu arba tiesiog nuomoti.
Energetikos ministerija rengia aprašą, kuris lyg ir turėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus. Bet gyventojai jau kyla į kovą.
„Valdininkai gali tik rekomenduoti kokią nors tvarką. Punktų perpirkimas – tik mūsų ir šilumos tiekėjų reikalas. Mes jau kaip nors sutarsime“, – vylėsi P. Markevičius.
Maldauja nepritarti aprašui
Vilniaus ir Šiaulių gyventojų bendruomenės neseniai jau kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši nepritartų rengiamam Energetikos ministerijos aprašui.
„Dabartinis Vyriausybei teikiamas projektas, nurodantis išpirkti šilumos punktus, daugeliui bendrijų yra visiškai nesuprantamas“, – pareiškė Pilaitės rajono atstovai.
Šiauliečiai nuėjo dar toliau – jie jau prašo, kad šilumos tiekėjai grįžtų į šilumos punktus, nors tai draudžia įstatymas.
„Gyventojams iš savo kišenės reikės sukaupti tūkstančius litų šilumos punkto remontui, paskui jį išpirkti“, – baiminasi vieno Šiaulių daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Genovaitė Lebedienė.
Pasinaudojo tik vienetai
„Nerimauti nereikėtų“, – tvirtino Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas K. Karosas. Jo nuomone, kad ir kokia tvarka būtų, dauguma gyventojų vis tiek nutars neišsipirkti šilumos mazgų.
„Kai paskelbėme apie tokią galimybę, ja pasinaudojo tik trylika Vilniaus namų“, – teigė K. Karosas.
Taigi bent jau sostinėje situacija nesikeičia – daugumos daugiabučių šilumos mazgai priklauso Vilniaus šilumos tinklams, nors prižiūrėti ir už tai mokėti tenka namo gyventojams.
Šaltinis: www.lrytas.lt
