Seimas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl „Lietuvos dujų” bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui „Gazprom”. Ketvirtadienį už tai numatantį nutarimą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 10 parlamentarų.
Seimo nutarimo projektą, prašydamas ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. sprendimai dėl „Lietuvos dujų” 34 proc. akcijų pardavimo „Gazprom” ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma praėjusių metų sausį.
Galutinai dėl kreipimosi žadama apsispręsti Seimo pavasario sesijoje. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. Razmos teigimu, Vyriausybė prisiėmė tokio dydžio valstybės turtinį įsipareigojimą, kurį galima laikyti prieštaraujančiu Konstitucijai. Seimas turi teisę ir privalo leisti tokius ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus, kurie tarnautų ne vieno užsienio ūkio subjekto interesams, o bendriems Tautos gerovės interesams. Vienas iš tokių bendrų interesų – vartotojų teisių apsauga. Būtent šią pareigą Seimas atliko priimdamas naują Gamtinių dujų įstatymą.
J. Razma konstatuoja, kad Vyriausybė peržengė savo konstitucinės kompetencijos ribas, prisiėmė susijusius su įstatymų leidyba bei esminius valstybės turtinius įsipareigojimus, taip pat pažeidė valdžių padalijimo principą.
Vyriausybė 2004-aisiais pritarė Valstybės turto fondo ir „Gazprom” sudarytai „Lietuvos dujų” 34 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai bei priedams, pagal kurių nuostatas prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus nereguliuoti gamtinių dujų kainų ir atlyginti nuostolius.
Privatizavimo dokumentus Vyriausybės vardu pasirašė tuometis Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas. Nors sutarties tekstas, kuriam nutarimu pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbtas, tam tikros jos nuostatos buvo atskleistos Seimui ir visuomenei.
Vyriausybės nuomonėje 2005 m. vasarį buvo paaiškinti privatizavimo sutarties patvirtinimo aspektai. Anot J. Razmos, pagal juos matyti, kad sutarties įsipareigojimai jau yra ne Valstybės turto fondo, kaip juridinio asmens, įsipareigojimai, o Vyriausybės prisiimti Lietuvos valstybės įsipareigojimai.
Kaip nurodyta Vyriausybės nuomonėje, sutartyje yra priedo nuostata, kad „Gazprom” sumokėtų 9 mln. litų papildomą pirkimo kainos dalį. Ši sąlyga yra Vyriausybės įsipareigojimas „Gazprom” nereguliuoti per privatizuotas „Lietuvos dujas” tiekiamų gamtinių dujų kainų laisviesiems vartotojams.
J. Razma pabrėžia, kad Vyriausybės įsipareigojimų pažeidimu suprantamas ir užpernai Seime priimtas naujas Gamtinių dujų įstatymas, kuriuo numatytas dujų sektoriaus kainų reguliavimas. Be to, tuometis Premjeras Gediminas Kirkilas ne kartą viešai tvirtino, kad Seimo sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo pažeidžia „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį.
Parlamentaro nuomone, Vyriausybė pritarė valstybės įsipareigojimams nereguliuoti gamtinių dujų kainų, net jeigu tai būtų daroma Seimui įgyvendinant išskirtinę įstatymų leidybos teisę, ir įgaliojo Valstybės turto fondo vadovą tokius įsipareigojimus prisiimti Vyriausybės vardu sudaroma sutartimi. Tokiu būdu Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimus dėl dujų kainų reguliavimo įstatymų leidybos srityje ir taip suvaržė Seimo galias.
Be to, Vyriausybės nuomonėje nurodyta Lietuvos valstybės prievolė atlyginti „Gazprom” visus faktinius nuostolius, kuriuos ji patirtų dėl įsipareigojimo nereguliuoti dujų kainų esminio pažeidimo. Bendra atlyginamų nuostolių suma negali viršyti pirkimo kainos – 100 mln. litų.