Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl „Lietuvos dujų” bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui „Gazprom”.
Antradienį tokiam Seimo nutarimui pritarė 67 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 8 Seimo nariai.
Seimo nutarimo projektą, prašydamas ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl „Lietuvos dujų” 34 proc. akcijų pardavimo „Gazprom” ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma įregistravo praėjusių metų sausį.
Vasarį jo pateiktam Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarė 68 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 10 parlamentarų.
J. Razmos teigimu, Vyriausybė prisiėmė tokio dydžio valstybės turtinį įsipareigojimą, kurį galima laikyti prieštaraujančiu Konstitucijai. Seimas turi teisę ir privalo leisti tokius ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus, kurie tarnautų ne vieno užsienio ūkio subjekto interesams, o bendriems tautos gerovės interesams. Vienas iš tokių bendrų interesų – vartotojų teisių apsauga. Būtent šią pareigą Seimas atliko priimdamas naują Gamtinių dujų įstatymą.
J. Razma konstatuoja, kad Vyriausybė peržengė savo konstitucinės kompetencijos ribas, prisiėmė susijusius su įstatymų leidyba bei esminius valstybės turtinius įsipareigojimus, taip pat pažeidė valdžių padalijimo principą.
Vyriausybė 2004-aisiais pritarė Valstybės turto fondo ir „Gazprom” sudarytai „Lietuvos dujų” 34 proc. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčiai bei priedams, pagal kurių nuostatas prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus nereguliuoti gamtinių dujų kainų ir atlyginti nuostolius, primena ELTA.
Privatizavimo dokumentus Vyriausybės vardu pasirašė tuometis Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas. Nors sutarties tekstas, kuriam nutarimu pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbtas, tam tikros jos nuostatos buvo atskleistos Seimui ir visuomenei.
Vyriausybės nuomonėje 2005 m. vasarį buvo paaiškinti privatizavimo sutarties patvirtinimo aspektai. Anot J. Razmos, pagal juos matyti, kad sutarties įsipareigojimai jau yra ne Valstybės turto fondo, kaip juridinio asmens, įsipareigojimai, o Vyriausybės prisiimti Lietuvos valstybės įsipareigojimai.
Kaip nurodyta Vyriausybės nuomonėje, sutartyje yra priedo nuostata, kad „Gazprom” sumokėtų 9 mln. litų papildomą pirkimo kainos dalį. Ši sąlyga yra Vyriausybės įsipareigojimas „Gazprom” nereguliuoti per privatizuotas „Lietuvos dujas” tiekiamų gamtinių dujų kainų laisviesiems vartotojams.
Vyriausybės nuomonėje rašoma, kad „sandorio užbaigimo dieną neegzistuoja dujų kainų laisviesiems vartotojams reguliavimas, taip pat yra Lietuvos Vyriausybės vardu pateiktas raštiškas patikinimas apie tai, kad Vyriausybė dujų tiekimo sutarties galiojimo metu neketina išimtinai savo iniciatyva, įskaitant įstatymų leidybos iniciatyvą, priimti sprendimų, inicijuojančių Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar kitas institucijas nustatyti gamtinių dujų kainas (neįskaitant transportavimo, perdavimo ir paskirstymo kainų) laisviesiems vartotojams arba reguliuoti AB „Lietuvos dujos” pelno, gaunamo iš gamtinių dujų pardavimo laisviesiems vartotojams, lygį su sąlyga, kad skirtumas (marža) tarp AB „Lietuvos dujos” mokamos gamtinių dujų įsigijimo (pirkimo) kainos ir jų pardavimo laisviesiems vartotojams kainos neviršija 15 proc.”.
J. Razma pabrėžia, kad Vyriausybės įsipareigojimų pažeidimu suprantamas ir užpernai Seime priimtas naujas Gamtinių dujų įstatymas, kuriuo numatytas dujų sektoriaus kainų reguliavimas. Be to, tuometis premjeras Gediminas Kirkilas ne kartą viešai tvirtino, kad Seimo sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo pažeidžia „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį.
Parlamentaro nuomone, Vyriausybė pritarė valstybės įsipareigojimams nereguliuoti gamtinių dujų kainų, net jeigu tai būtų daroma Seimui įgyvendinant išskirtinę įstatymų leidybos teisę, ir įgaliojo Valstybės turto fondo vadovą tokius įsipareigojimus prisiimti Vyriausybės vardu sudaroma sutartimi. Tokiu būdu Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimus dėl dujų kainų reguliavimo įstatymų leidybos srityje ir taip suvaržė Seimo galias.
Be to, Vyriausybės nuomonėje nurodyta Lietuvos valstybės prievolė atlyginti „Gazprom” visus faktinius nuostolius, kuriuos ji patirtų dėl įsipareigojimo nereguliuoti dujų kainų esminio pažeidimo. Bendra atlyginamų nuostolių suma negali viršyti pirkimo kainos – 100 mln. litų.
