„Nereikia man tos renovacijos, pragyvensiu ir be jos”. Taip mano dalis gyventojų. Jie baiminasi galimų didelių įmokų už atliktus darbus. Nuogąstaujama, kad skolos slėgs visą likusį gyvenimą, o jų neišsimokant net bus pareikštos pretenzijos į butą. Ką vis tik duoda renovacija – apčiuopiamą naudą, ar tik skolų kuprą?
Daug skundų nesulaukė
Susiklosčius dabartinei situacijai, paskolą būsto renovacijai gauti kur kas sunkiau nei ją grąžinti. Taip tvirtina kai kurie daugiabučių namų bendrijų, atnaujinusių savo turtą, atstovai. Dažniausiai paskolos daugiabučių renovacijai imamos dešimčiai metų. Padalinus sumą, kiekvienam butui per tokį laikotarpį už atliktus darbus tenka sumokėti po keliolika tūkstančių litų.
Statistika rodo, kad jau po metų ar dvejų didesnė dalis gyventojų grąžina savo paskolos už renovaciją dalį.
Programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” vadovas Kęstutis Nėnius mano, kad renovuojant sutaupyti galima tik vienu aspektu – sumažėja išlaidos už buto šildymą. Kita vertus, pastatus atnaujinti būtina, kad šie nenugriūtų, neįvyktų avarijų.
„Nerenovuojami pastatai praranda vertę, kelia papildomų rūpesčių dėl priežiūros, netgi tampa pavojingi sveikatai. Reikia pripažinti, kad renovuojant namus ne visuomet galima skaičiuoti atsipirkimą. Juk, pavyzdžiui, keičiant stogą finansinės naudos nepasversi, nors šį darbą atlikti būtina”, – kalbėjo K. Nėnius.
Programos koordinatorius tikino, kad jam neteko išklausyti daug gyventojų skundų dėl renovuotų namų. Pasigirsta vienas kitas priekaištas, tačiau jau vien satistiska rodo, kad 3 proc. gyventojų visuomet bus kuo nors nepatenkinti.
„Pasiskolinti iš bankų lėšų jau nėra taip sudėtinga. Jeigu mėnesio paskolos įmoka vienam butui neviršija 100 litų, bankai neįžvelgia didelės rizikos – kliūčių paprastai neiškyla. Kiekvieno buto savininko finansinės galimybės atskirai vertinamos tiktai tuo atveju, jeigu mėnesio įmoka yra gerokai didesnė nei 100 litų per mėnesį”, – pasakojo K. Nėnius.
Vertė sparčiai krenta
Tie gyventojai, kurie renovavę namus už šildymą tikėjosi mokėti kur kas mažiau, matyt, neįvertino visų aplinkybių.
Taip mano bendrovės „Vilniaus energija” komercijos direktorius Rimantas Germanas. „Pakeitus seną automobilio padangą nauja pinigai sutaupomi ar išmetami į balą? Tokių klausimų kažkodėl nekyla. Į senų daugiabučių renovaciją vien per atsipirkimo prizmę žvelgti irgi nederėtų. Juk tai yra turtas, kurio priežiūrai nuolat prireikia tam tikrų išlaidų”, – aiškino pašnekovas.
Jo nuomone, pastatų renovaciją galima atidėlioti, neinvestuoti į savo nusidėvėjusį turtą. Tačiau vėliau esą vis tiek ateis laikas, kuomet sąskaita bus pateikta, galbūt – net dvigubai didesnė nei buvo tikėtasi.
Žvelgiant šiuo aspektu, daugiabučius renovuoti būtina, kitaip smarkiai sumažės jų vertė.
Tačiau jeigu renovacijos naudą skaičiuotume lygindami išlaidas pastato eksploatacijai, galėtume išvysti ir teigiamą, ir neigiamą balansą.
Pavyzdžiui, įvertinkime sostinės Žirmūnų rajone, Žirmūnų gatvėje prieš kelerius metus renovuotą namą. Prieš renovaciją už kvadratiniam metrui tiektą šilumos energiją gyventojai mokėjo net 14 litų. Po namo remonto šis rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus – iki 6 litų už kvadratinį metrą.
„Kai kurie sovietmečiu statytų daugiabučių gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, į renovaciją numoja ranka. Jie paprastai aiškina, kad nesirengia parduoti savo butų, jiems nerūpi būsto vertė. Kai taip mąstančiųjų name susidaro dauguma, viso esamo nekilnojamojo turto vertė greitai krinta”, – aiškino R. Germanas.
Atnaujina dalimis
Namus administruojančios bendrovės „City Service” projektų vadovas Mindaugas Genys mano, kad gyventojai, kurie vis dar svarsto dėl renovacijos naudos, netruks apsispręsti. Mat augant energetiniams kaštams, namų atnaunimas taps vis aktualesnis.
Kai kurios gyventojų bendrijos, besinaudojančios bendrovės paslaugomis, šiuo metu atnaujina savo namus dalimis. Už atliktus darbus žmonės atsiskaito per kelerius metus.
„Ši paslauga vis labiau populiarėja. Atsiskaitymo laikotarpis nėra toks ilgas, kaip imant paskolą viso namo renovacijai. Žmonės įvertina savo galimybes tam, kad jų neslėgtų pernelyg didelės įmokos”, – pasakojo M. Genys.
Iki šiol už įmonės „City Service” atliktus darbus buvo galima atsiskaityti per vienerius metus.
Gyventojams nusprendus atnaujinti savo būstą, įmonė pasirūpina visais reikiamais dokumentais dėl paskolos. Kartu pateikiama paraiška ir valstybės paramai gauti.
Patogiau gyventi
„Ar renovacija padeda sutaupyti? Tai puikiai žino tie, kurie jau atnaujino savo namus. Nauda yra akivaizdi – renovuoto daugiabučio sienų šiluminė varža padidėja mažiausiai du kartus”, – tvirtino bendrovės „Paroc” rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė.
Ji tvirtino girdėjusi skundžiantis, kad sąskaitos už šildymą gyventojams esą nesumažėdavo ir po renovacijos. Šiltinimo medžiagų specialistė patarė visų pirma atkreipti dėmesį į tai, kokia temperatūra būstuose būdavo šaltą žiemą nerenovuotame name. Po to, kai namas apšiltinamas, rodikliai gerokai pasikeičia.
„Senų blokinių namų šeimininkų šiluma žiemą nelepina. Tokiuose būstuose paprastai nebūna daugiau nei šešiolika laipsnių šilumos.
Tačiau apšiltinus namo sienas, kambariuose temperatūra paprastai pakyla iki dvidešimties laipsnių. Be to, atsiranda galimybė ją reguliuoti”, – sakė dr. A. Endriukaitytė.
Bendrovės „Paroc” atstovė taip pat pabrėžė, kad pastatų šiltinimas brangstant tiekiamai šilumos energijai tampa vis svarbesnis.
Gyventojai, neatnaujinę savo namų, ne tik kur kas daugiau moka už būsto šildymą, bet ir negali jame jaustis patogiai.
Bylinėjosi su savivaldybe
Vilniaus miesto 200-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, įsikūrusios sostinės V. Grybo gatvės 23-ajame name, pirmininkas Antanas Kadžys abejoja, ar renovacija būtų suteikusi galimybių sutaupyti, jeigu name nebūtų įrengta autonominė katilinė.
Gyventojai palygino išlaidas prieš šilumos sistemos renovaciją ir po jos. Rezultatas – po renovacijos vilniečiai už šildymą moka pustrečio karto mažiau.
Tokie duomenys buvo surinkti prieš dvejus metus, kuomet dar nebuvo apšiltintos pastato sienos ir stogas.
„Įsirengti autonominę katilinę nebuvo labai paprasta. Trejus metus vargome, susirašinėjome su miesto savivaldybe, kuri nenorėjo išduoti mums leidimo šilumos sistemai pertvarkyti. Galop savivaldybę padavėme į teismą. Pirmos instancijos teisme pralaimėjome, tačiau aukštesnės instancijos teismo sprendimas mums buvo palankus”, – pasakojo A. Kadžys.
Autonominė katilinė buvo įrengta daugiabučio namo rūsyje. Prireikė tiktai sumontuoti naują įrangą – butuose šildymo sistema nebuvo keičiama.
A. Kadžys tvirtino, kad įsiskolinimai gyventojų neprispaudė prie sienos – jie permainomis nesiskundžia. Žmonės apgailestauja tik dėl to, kad anuomet sulaukė mažesnės valstybės paramos dalies, nei suteikiama šiuo metu.
Gyventojų bendrijos skaičiavimais, investicijos į namo renovaciją turėtų atsipirkti per septynerius metus.
„Po to, kaip apšiltinome namo sienas, išvydome įdomų dalyką. Katilas automatiškai nustatytas šildyti tiek, kad kambariuose būtų šešiolika laipsnių šilumos. Tačiau iš tikrųjų kambariuose yra dvidešimt vienas laipsnis šilumos. Tad katilas sunaudoja mažiau dujų”, – džiaugėsi A. Kadžys.
Bendrijos atstovas pasakojo, kad anksčiau nakčiai kelioms valandoms išjungus katilą, kambariuose temperatūra keliais laipsniais nukrisdavo. Dabar taip nebeatsitinka.
Už pusantro milijono litų V. Grybo gatvės 23-ojo namo gyventojai pakeitė langus, naujai įstiklino visus balkonus. Vėliau buvo keičiama elektros instaliacija bendrojo naudojimo patalpose. Taip pat buvo apšiltintas ir renovuotas stogas, apšiltintos sienos ir pakeista šildymo sistema.
Bankas bendrijai suteikė paskolą dešimčiai metų. Bendrija kas mėnesį bankui sumoka po 1900 litų. Kiekvieno buto šeimininkui per mėnesį vidutiniškai tenka mokėti po 50 litų.
A. Kadžys teigė, kad didžioji dalis gyventojų su banku jau visiškai atsiskaitė.
„Yra du butų savininkai, kurie renovacijos naudos nemato. Jiems viskas blogai”, – rankomis skėstelėjo pašnekovas.
Darbai trunka dešimtmetį
Sostinės Lazdynų rajone esantis Architektų gatvės 77-asis namas pradėtas renovuoti dar 1997-aisiais, tačiau darbai iki šiol nebaigti.
Pirmiausia buvo pakeistas šilumos punktas. 1999-2000 metais buvo keičiami langai ir durys. Šiuo metu įgyvendinamas trečiasis modernizacijos etapas – šiltinamos pastato sienos.
Bendra renovacijos projekto vertė siekia 2,2 milijono litų. Paskolą gyventojai paėmė penkiolikai metų. Buto šeimininkui vidutiniškai teks sumokėti apie 10 tūkst. litų. Kiekvieno buto savininkas per metus bankui atseikėja maždaug 670 litų.
„Dėl prisiimtos paskolos tikrai niekas nedejuoja. Didžioji dalis gyventojų savo įmokas jau sumokėjo. Ar pavyksta sutaupyti? Būtų sunku įvardyti, yra įvairių aspektų. Džiugina tai, kad žmonės jau gyvena patogiai, kiekvienas gyventojas gali reguliuoti šilumą. Tie, kurie mėgsta gyventi labai šiltai, galbūt ir nepasakytų, kad daug sutaupo. Tačiau kiti pasiekia gerų rezultatų”, – pasakojo gyventojų bendrijos pirmininko pavaduotojas ir renovacijos projekto vadovas Alius Lenkutis.
Geriau sumokėti greičiau
Paskolas daugiabučių namų renovacijai suteikiančio „Hansabanko” duomenimis, nemokių klientų kol kas nepasitaiko.
Pastebima tendencija: kuo daugiau numatyta darbų, tuo ilgesnis paskolos grąžinimo terminas. Pastatus renovuojančios įmonės darbus paprastai atlieka savo lėšomis. Bendrovės pageidauja, kad su jomis būtų atsiskaitoma etapais – pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus.
„Hansabanko” atstovai mano, kad ateityje žmonėms neturėtų kilti sunkumų dėl namo renovacijai paimtos paskolos. Skolinimosi procesas esą vis labiau susistyguoja, tampa aiškesnis. Be to, gyventojai vis atsargiau pasirenka darbų rangovus, butų savininkai vieni su kitais dalijasi patirtimi.
Banko specialistai, paklausti, ar renovuoti namai gyventojams suteikia galimybę sutaupyti lėšų, pateikė tokį pavyzdį.
Pavyzdžiui, atnaujinamas sovietmečiu statytas 5 aukštų 60 butų daugiabutis. Investicinio projekto vertė – 1,7 milijono litų (vieno buto vidutinis plotas – 60 kv. metrų). Valstybės ir savivaldybės skiriama parama sudaro 40 proc. projekto vertės. Tad iš banko gyventojų bendrija 15 metų pasiskolino vieną milijoną litų. Nustatyta palūkanų norma – 6,5 procento.
Standartiškai skaičiuojama, kad 1 kv. metro nenaujo buto šildymo kaina – 4 litai. Tad už vidutinį 60 kv. metrų ploto butą šeimininkas mokės apie 240 litų per mėnesį. Remiantis jau įgyvendintais projektais, renovavus pastatą šilumos sutaupoma apie 30 procentų.
Taigi mėnesio paskolos įmoka bankui, tenkanti vienam butui – 150 litų, tuo tarpu šilumos sutaupoma už maždaug 70 litų (neskaičiuojant galimo energijos brangimo). Vadinasi, mėnesio sąskaita vieno buto šeimininkui renovuotame name išauga 80 litų.
Tačiau jeigu atsižvelgtume į galimą šilumos brangimą, rezultatas būtų kiek kitoks. Sutaupytos šilumos sumą būtų galima padidinti iki 100 litų per mėnesį. Vadinasi, gyventojo sąskaita padidėtų 50 litų.
„Hansabanko” specialistai aiškina, kad sąskaita tiesiogiai priklauso nuo butui tenkančios paskolos sumos, taip pat – nuo realiai sutaupytos šilumos.
Tačiau ir bankininkai neabejoja: kuo labiau brangsta šiluma, tuo daugiau sutaupoma atnaujinus būstą.
Reikia įvertinti ir tai, kad renovavus būstą pasikeičia gyvenimo kokybė, estetinis vaizdas, padidėja nekilnojamojo turto vertė.
Šiuo metu daugiabučiams renovuoti suteikiamų paskolų grąžinimo laikotarpis bankuose svyruoja nuo 15 iki 25 metų. Imant didesnę sumą, rekomenduojamas ilgesnis paskolos terminas. „Hansabanko” specialistai bendrijoms, jeigu tik leidžia gyventojų finansinės galimybės, pataria skolintis trumpesniam laikui.
Nors mėnesio įmoka tokiu atveju būna didesnė, palūkanų sumokama mažiau. Be to, mažesnė ir įmoka Būsto paskolų draudimo bendrovei. Skolinantis trumpesniam laikotarpiui galima skaičiuoti greitestį investicijų atsipirkimo terminą. Taip pat atsiranda vadinamasis „atsargos periodas” kitiems galimiems rangos darbams per paskolos laikotarpį. Kita vertus, imant paskolą trumpesniam laikui, tikėtina padidinti paskolos sumą, pasiskolinti dar kartą.
