Vyriausybė trečiadienį patvirtino tvarką, pagal kurią butų senuose daugiabučiuose savininkai turės rinkti namo atnaujinimui skirtas kaupiamąsias įmokas.
Butų savininkai kas mėnesį mokės įmokas, kurių dydžiai priklausys nuo konkretaus buto ploto ir gyventojų suplanuotų remonto darbų sąmatos. Iki tol, kol savininkai patvirtins namo atnaujinimo planą ir pagal jį apskaičiuotą kaupiamosios įmokos dydį, ji, priklausomai nuo namo dydžio, sudarys 3–5 euro centus už kv. m per mėnesį. Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto savininkas per mėnesį turės įmokėti 1,5–2,5 euro. Mėnesinės įmokos dydis negalės viršyti 5 proc. minimalios mėnesinės algos.
Vyriausybė nenumato konkrečių įpareigojančių terminų – kada pradėti kaupti pinigus, nuspręs patys gyventojai, suplanavę, kokius darbus ir kada norėtų atlikti savo name.
Kaupiamųjų lėšų poreikis kiekvienam daugiabučiui bus nustatytas pagal ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Daugiabučio atnaujinimo planas turės būti parengtas įvertinus faktinę jo būklę, ne trumpesniam nei dvejų metų laikotarpiui. Sukauptus pinigus bus galima naudoti ne tik plane numatytiems darbams, bet ir netikėtiems gedimams ar avarijoms likviduoti, bet jomis nebus galima apmokėti darbų, kurie įskaityti į namo techninės priežiūros tarifą.
Butų savininkų sukauptos lėšos bus laikomos atskiroje sąskaitoje, iš kurios negalės būti atliekami išieškojimai, jos bus apdraustos kaip indėliai. Į tokią saugią sąskaitą turės būti pervestos ir iki šiol gyventojų kauptos lėšos. Pasibaigus metams, namo valdytojas privalės pateikti išsamią ataskaitą apie sukauptą sumą, jų panaudojimą ir likutį.
Nors nuo 2001 m. galioja Civilinio kodekso nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ji kelią skynėsi lėtai. Tai daugiausiai lėmė gyventojų nepasitikėjimas namų administratoriais, nuogąstavimai, kad lėšos bus naudojamos neskaidriai.
