Energetikos ministras Dainius Kreivys šiandien susitiko su Palangos miesto savivaldybės bei bendruomenės atstovais, kuriems pristatė planuojamą pirmąjį jūrinio vėjo parką Baltijos šalyse ir žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje.
„Pirmasis vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jis ne tik priartins mus prie svarbiausios tikslo – visiškos energetinės nepriklausomybės, bet ir užtikrins vietinės elektros energijos generaciją bei žemas elektros kainas gyventojams“, – susitikime sakė D. Kreivys.
Planuojama, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų. D. Kreivys akcentavo, jog tiesioginę parko ekonominę naudą pajaus ir palangiškiai: savivaldybės biudžetas kasmet pasipildys maždaug 3 mln. eurų, kuriuos parko vystytojas būtų įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio.
„Žalioji energetika neabejotinai yra mūsų valstybės prioritetas. Šiuo klausimu ne kartą buvome susitikę su Energetikos ministerijos atstovais, kėlėme kurorto bendruomenei aktualų klausimą dėl vėjo jėgainių parko įrengimo vietos, jo atstumo nuo kranto. Džiaugiuosi, kad Energetikos ministerija įsiklausė į Palangos miesto savivaldybės išsakytas pastabas, labai detaliai išanalizavo situaciją ir priėmė geriausius galimus sprendimus“, – sako Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Ministras susitikime pabrėžė, jog šiandien, kai pasaulines energijos žaliavų kainas formuoja ne rinka, o geopolitinės įtampos, sparti žaliosios energetikos plėtra yra vienintelis tvarus kelias, Lietuvai norint išvengti drastiško kainų augimo bei užsitikrinti nepriklausomybę nuo elektros importo. 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energijos galia turėtų siekti 7 GW; jūrinio vėjo parkai sugeneruotų apie 1,4 GW.
Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Rengiantis jam, Seime priimtos įstatymų pataisos, kuriose numatyta parko vystytojo aukciono eiga, techninės parko įrengimo sąlygos, pagamintos energijos kainodaros principai. Taip pat rengiamas teritorijos specialusis planas, vertinamas poveikis aplinkai, atliekami jūros dugno tyrimas, vėjo greičio ir kitų parametrų matavimas. Jėgainės bus nutolusios nuo kranto 30-40 km atstumu.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus.
D. Kreivys: Pirmasis jūrinio vėjo parkas užtikrins ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir mažas elektros kainas gyventojams
Energetikos ministras Dainius Kreivys šiandien susitiko su Palangos miesto savivaldybės bei bendruomenės atstovais, kuriems pristatė planuojamą pirmąjį jūrinio vėjo parką Baltijos šalyse ir žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje.
„Pirmasis vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jis ne tik priartins mus prie svarbiausios tikslo – visiškos energetinės nepriklausomybės, bet ir užtikrins vietinės elektros energijos generaciją bei žemas elektros kainas gyventojams“, – susitikime sakė D. Kreivys.
Planuojama, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų. D. Kreivys akcentavo, jog tiesioginę parko ekonominę naudą pajaus ir palangiškiai: savivaldybės biudžetas kasmet pasipildys maždaug 3 mln. eurų, kuriuos parko vystytojas būtų įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio.
„Žalioji energetika neabejotinai yra mūsų valstybės prioritetas. Šiuo klausimu ne kartą buvome susitikę su Energetikos ministerijos atstovais, kėlėme kurorto bendruomenei aktualų klausimą dėl vėjo jėgainių parko įrengimo vietos, jo atstumo nuo kranto. Džiaugiuosi, kad Energetikos ministerija įsiklausė į Palangos miesto savivaldybės išsakytas pastabas, labai detaliai išanalizavo situaciją ir priėmė geriausius galimus sprendimus“, – sako Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Ministras susitikime pabrėžė, jog šiandien, kai pasaulines energijos žaliavų kainas formuoja ne rinka, o geopolitinės įtampos, sparti žaliosios energetikos plėtra yra vienintelis tvarus kelias, Lietuvai norint išvengti drastiško kainų augimo bei užsitikrinti nepriklausomybę nuo elektros importo. 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energijos galia turėtų siekti 7 GW; jūrinio vėjo parkai sugeneruotų apie 1,4 GW.
Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Rengiantis jam, Seime priimtos įstatymų pataisos, kuriose numatyta parko vystytojo aukciono eiga, techninės parko įrengimo sąlygos, pagamintos energijos kainodaros principai. Taip pat rengiamas teritorijos specialusis planas, vertinamas poveikis aplinkai, atliekami jūros dugno tyrimas, vėjo greičio ir kitų parametrų matavimas. Jėgainės bus nutolusios nuo kranto 30-40 km atstumu, tad jau dabar yra aišku, kad nuo kranto plika akimi nesimatys.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus.
Iliustracijoje — būsimo jūrinio vėjo parko vizualizacija, žiūrint nuo Palango tilto.
