Ūkio ministras – verslumo įsikūnijimas: sugeba nusikratyti akcijų prieš pat įmonių bankrotą ir galbūt pralobti per trumpą laiką.
Bankrotai – pačiu laiku
2009 m., jau dirbdamas ūkio ministru, Dainius Kreivys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo išpardavęs nemažai savo valdytų įmonių akcijų. Didžiausio sandorio vertė, kaip VTEK pateiktoje deklaracijoje nurodė politikas, tesiekė 25 tūkst. litų.
Už tokią sumą D. Kreivys neįvardytam fiziniam asmeniui pardavė baldų gamyba nuo 1997 m. besivertusios bendrovės „Baldenis” akcijas. Beje, ši įmonė 2009 m. pabaigoje, praėjus metams po to, kai ministras nusikratė jos akcijų, bankrutavo ir paliko ilgą skolų uodegą. „Baldenio” bankroto paprašė bendrovės direktorius.
Kiti D. Kreivio VTEK nurodyti sandoriai atrodo dar menkesni – jų vertė esą siekė iki 5 tūkst. litų. Už tokias sumas ministras atsikratė bendrovių „Saldo partneriai”, BFH ir „Stamija” akcijų. Pirkėjai – vėl neįvardyti fiziniai asmenys.
Ministro baldų verslo epopėja tęsiasi. Bendrovė BFH taip pat dirbo baldų sektoriuje ir, kaip ir „Baldenis”, bankrutavo tuoj po to, kai jos akcijos paliko ministro kišenę. Ministras BFH akcijų nusikratė 2008 m. gegužę, o jau 2009 m. vasarį įmonei iškelta bankroto byla.
Dar vienas sutapimas – neįmanoma atsekti, kam už kuklias sumas D. Kreivys pardavė žlungančių įmonių „Baldenis” ir BFH akcijas. Mat jos bankrutavo pačiu laiku.
„Prievolė teikti uždarųjų bendrovių akcininkų sąrašus atsirado tik 2010 m. pradžioje, o BFH ir „Baldenis” bankrutavo iki nustatyto akcininkų sąrašų pateikimo termino”, – dienraščiui sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Naujas verslas klesti
Tuoj po BFH bankroto ir „Baldenio” gyvenimui artėjant į pabaigą, baldų rinkoje sušvito nauja žvaigždė – bendrovė „Balt Furn”. Šiai įmonei vadovauja D. Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys.
„Balt Furn” naudojasi interneto svetaine balticfurniture.lt. Šis adresas iki bankroto priklausė BFH. Tik 2009 m. balandį įregistruota „Balt Furn” savo svetainėje giriasi dar 2002 m. įdiegusi tarptautinius kokybės standartus. Negana to, ” Balt Furn” net nepasivargino perdaryti BFH logotipo – jis D. Kreivio pusbrolio vadovaujamoje įmonėje liko beveik toks pat.
Žlugęs „Baldenis” paliko beveik 5,89 mln. litų skolų, iš jų 358 tūkst. litų – skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). VMI duomenimis, BFH mokestinės nepriemokos nepaliko, o naujai gimęs baldų verslas su „Balt Furn” vėliava mokesčius moka tvarkingai.
VMI tvirtina kol kas nematanti vadinamojo fenikso sindromo požymių ministro šeimos versle.
Slepia akcininkus
Dar vienas D. Kreivio sandoris – bendrovės „Stamija” akcijų pardavimas. Nenurodytą kiekį įmonės akcijų ministras 2009 m. sausį už vos 4 tūkst. litų perleido neįvardytam fiziniam asmeniui, kaip ir „Baldenio” bei BFH atvejais. Tiesa, „Stamija” nebankrutavo. Priešingai – ji tapo labai stambia žuvimi Lietuvos verslo vandenyne.
Kaip tik ši bendrovė tapo pagrindine tinklo „Moki-veži”, esą sukrovusio turtus D. Kreivio šeimai, akcininke. Ministras neatskleidžia, kam pardavė „Stamijos” akcijas. To nežino ir valstybė – Registrų centro atstovo A. Petrošiaus teigimu, „Stamija” savo akcininkų sąrašo nepateikė, nors privalėjo tai padaryti.
Portalo ekonomika.lt paskelbtame turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše D. Kreivys 28-29 vietomis dalijasi su žinomu verslininku, Seimo nario Vidmanto Žiemelio sūnumi Gediminu. Abiejų jų turtas vertinamas apie 170 mln. litų.
G. Žiemelio turtai nestebina, o D. Kreivio atsiradimas multimilijonierių gretose stulbina. Ekonomika.lt skelbia, esą ministro šeimai priklauso apie 40 proc. apdailos ir statybinių medžiagų prekybos sistemos „Moki-veži”, valdančios 25 prekybos centrus ir parduotuves visoje šalyje, akcijų. To paties tinklo, kurio pagrindinė akcininkė yra ministro nežinia kam parduota „Stamija”.
Akcininkus slepia ir „Saldo partneriai” – dar viena įmonė, kurios akcijas nežinia kam pardavė D. Kreivys.
D. Kreivys turtų nekomentuoja
Ministras D. Kreivys „Vilniaus dienai” vakar atsisakė komentuoti savo praturtėjimą – esą į visus klausimus bus atsakyta penktadienį rengiamoje spaudos konferencijoje. Tačiau politikas paskelbė viešą komentarą savo tinklaraštyje.
„Pastarosiomis dienomis kilo klausimų, ar ministras Dainius Kreivys deklaruoja savo turtą ir interesus. Atsakau – taip, deklaravau ir taip pat darysiu ateityje. Ar turtą deklaruoja mano žmona Dalia Kreivienė? Taip, mano žmona, kuri jau trylika metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje, taip pat pildo visas deklaracijas, kaip tai numato Lietuvos įstatymai. Šios deklaracijos, kaip ir privaloma, yra URM personalo skyriuje”, – rašo ministras.
Politikas taip pat tikina nebeturintis jokių įmonių akcijų.
„Tikrai niekam ne paslaptis, kad prieš pasukdamas į politiką dirbau versle. Visas turėtas akcijas pardaviau prieš tapdamas ministru, todėl jokių įmonių akcijų nevaldau”, – tvirtina D. Kreivys.
Tiesa, čia ministro pareiškimai kiek prasilenkia su tikrove. Mat ūkio ministru jis oficialiai buvo paskirtas 2008 m. gruodžio 4 d., o akcijų pardavimo sandorius politikas vykdė ir po to. Kaip nurodoma D. Kreivio VTEK pateiktoje deklaracijoje, „Saldo partnerių” akcijos buvo parduotos 2008 m. gruodžio 10 d., o ” Moki-Veži” užvaldžiusios „Stamijos” akcijų ministro kišenėje nebeliko 2009 m. sausį.
Beje, D. Kreivio komentare nėra nė žodžio apie 170 mln. litų jo šeimos esą valdomą turtą. Į jo tinklaraščio lankytojo klausimą, ar tiesa, kad prekybos tinklas „Moki-Veži” priklauso ministro šeimai, D. Kreivys atsakė taip: „Savo nuomonę apie tai ir parašiau”.
