Pajūrio teisėsaugininkai jau gali imtis už galvų, nes jiems teks narplioti teisiškai labai komplikuotus atvejus dėl galimai nelegalių statybų pajūryje.
Po Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) sudarytos komisijos patikrinimo paaiškėjo, kad Palangos valdžia 2006 metų viduryje esą neteisėtai pratęsė kurorto generalinį planą, kuris ir reglamentuoja visus su teritorijų planavimu susijusius veiksmus.
Apie tai, kokia netvarka statybų sektoriuje tvyro populiariausiame kurorte, byloja ir tai, kad nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo jau pasikeitė 13 miesto vyriausiųjų architektų. Iki šiol dėl neteisėtų statybų nebuvo nubaustas nė vienas Palangos valdininkas.
Nuo 2002 metų Palangoje išduota 400 leidimų rekonstrukcijai ir 560 – naujoms statyboms.
Daro, ką nori
Kilus nebe pirmam skandalui dėl įtartinų statybų KAVA specialistai vakar pateikė atlikto tyrimo išvadas ir nutarė kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl septynių statybų Palangoje ir Šventojoje.
Tiesa, iš šių atvejų rimčiausi tik trys. Specialistų vertinimu, šiurkščiausi pažeidimai užfiksuoti Šventojoje statant poilsio ir gyvenamųjų namų kompleksą „Elija”.
„Čia pastatyti 9 didžiuliai statiniai, tačiau jie neatitinka detaliojo plano sprendinių. Pagal galiojantį planą turėjo būti pastatyti 2 pastatai, deja, atsirado devyni. Medžiaga bus atiduota prokuratūrai”, – vakar spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius.
Jo tvirtinimu, objekte yra ir daugiau pažeidimų: neva nenustatyta, kas projektavo statinius, nėra atlikta bendroji pastatų ekspertizė, o leidimas vykdyti statybas esą apskritai negalėjo būti išduotas.
Kompleksą „Elija” statančios UAB „Baltijos pirkliai” atstovai „Vakarų ekspresą” tikino, neva pažeidimų nėra.
„Projektas jau įgyvendintas 90 proc. Detaliojo plano sprendiniuose buvo tik pasiūlyta statyti 2 pastatus, svarbu buvo neviršyti užstatymo ploto, aukštingumo. Viskas buvo suderinta. Apibrėžta tik teritorija, iš kurios mes negalime „išlipti”. Be to, papildomai Šventajai dar įrengta ir infrastruktūra”, – tikino verslininkai.
Dar vienas pažeidimas galimai užfiksuotas Palangoje, Meilės alėjoje, kur statomas pastatas vietoje kavinės „Voveraitė, vardu Salvadoras”.
Pasijuto Vyriausybe
Nubausti verslininkus ir sustabdyti galimai neteisėtas statybas negali niekas. Problema ta, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė uždrausti dirbti statybininkams, kurie dirba ne statybinėje bendrovėje, o pagal patentą. Į kontrolierių veiksmus verslininkai nekreipia dėmesio.
KAVA atstovai teigė, kad su tokia situacija jie susidūrė pirmą kartą.
Chaosas Palangoje tvyro ir dėl netobulų įstatymų, ir dėl kurorto valdžios sprendimų. KAVA komisija išsiaiškino, kad 2006-ųjų pradžioje pasibaigė Palangos generalinio plano galiojimo laikas.
Kadangi jį patvirtino Vyriausybė, pratęsti dokumento galiojimo laiką taip pat turėjo pastaroji institucija. Tačiau po pusės metų galiojimo terminą pratęsė Palangos taryba, tad generalinis planas gali būti niekinis. Visos po 2006 metų vykusios statybos taip pat teismų gali būti pripažintos nelegaliomis.
Dar viena problema – pagal teisės aktus Palangoje statinių aukštingumas metrais reglamentuotas tik gyvenamosios paskirties pastatams.
Pagal 1991 metais patvirtintą generalinį planą kitos paskirties pastatams būtina taikyti kitokią tvarką: statant atsižvelgti į esančius objektus, medžių aukštį, atstumą iki jūros, o toks reglamentavimas – proga laisvi interpretuoti.
V. Rinkevičius nepakankamą kontrolę statybų sektoriuje motyvavo ir tuo, kad KAVA neužtenka specialistų. Viršininko teigimu, 2007 metais buvo patikrinta 416 detaliųjų planų, o Vilniuje per tą patį laikotarpį – vienu mažiau. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijoje dirba 34 statybų kontrolę vykdantys specialistai, o KAVA – 18.
