Nekilnojamojo turto rinką apėmė agonija. Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika įsitikinęs, kad dėl susidariusios padėties bene labiausiai kalti bankai, be didesnio pagrindo ėmę griežtinti kreditų išdavimo sąlygas.
– Jau bemaž prieš metus bankai ėmė didinti būsto kreditų palūkanas. Praėjusių metų pabaigoje jų kartelė buvo dar labiau kilstelėta. Kaip didėjančios paskolų palūkanos paveikė nekilnojamojo turto rinką?
– Suprantama, kad labai paveikė. Sandoriai nevyksta ne tik dėl to, kad žmonės laukia burbulo sprogimo ir kainų kritimo. Labiausiai turto pirkimą stabdo bankai. Dabar gauti būsto paskolą labai sunku, o sąlygos dar labiau griežtinamos. Vien tai, kad žemės ūkio paskirties žemė nebevertinama ir bankai nebenori jos priimti kaip užstato, daugeliui potencialių būsto pirkėjų turėjo lemiamą reikšmę. Jie neįstengė gauti reikiamo dydžio kredito ir nusipirkti norimo būsto.
– Ar yra pagrindo manyti, kad tokia padėtis užtruks dar ilgai?
– Peršama nuomonė, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinką ištiks JAV likimas – smuks ekonomikos lygis, kris kainos. Netikiu, kad pas mus kas nors panašaus atsitiks. Mūsų šalis per maža, kad ją būtų galima lyginti su Amerika. Kita vertus, lietuviai bankuose laiko dešimtis milijardų litų indėlių. Dar kelis milijardus kasmet atsiunčia emigrantai. O kur dar iš ES gaunama parama? Vien šis faktas parodo, kad krizė negresia.
Manau, kad bankai yra pertekę pinigų, bet vis tiek didina palūkanas siekdami dar didesnio pelno. Tad ratas beveik užsidaro – žmonės nori pirkti nekilnojamojo turto, bet negali gauti paskolų arba jų pasididinti.
– Kiek pastaruoju metu netekote klientų vien dėl to, kad šiems nebuvo suteikta būsto kredito?
– Šiuo metu beveik 70 proc. norinčiųjų pirkti būstą to negali padaryti, nes negauna paskolų. Bankams nebeįtinka gyventojų pajamos, įkeičiamas turtas. Kartais užstatui pritrūksta vos 10 proc. norimo pirkti būsto vertės, ir kreditas jau nebeišduodamas. Turto vertė nepagrįstai mažinama. Jeigu butas iš tikrųjų kainuoja 100 tūkst. litų, vertintojas jį įvertina 70 tūkst. litų. Bankas duoda kreditą, kurio dydis – 80 proc. oficialiai nustatytos vertės. Tad išeitų, kad žmogus gali gauti vos 50 tūkst. litų paskolą. O iš kur jam gauti dar tiek pat?
Anksčiau papildomai buvo galima pasitelkti kaime gyvenančius tėvus – buvo įkeičiama jų turima žemės ūkio paskirties žemė. Taip padidėdavo užstato vertė ir žmogus be didesnio vargo gaudavo norimo dydžio kreditą. Dabar bankai to nebetoleruoja.
– Ar tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemė praranda vertę?
– Taip tikrai nėra. Kai kurie bankų ekspertai aiškina, kad žemė pigs, o butai brangs. Mano nuomone, bus atvirkščiai. Tikrai nėra jokio pagrindo žemei pigti. Žinoma, butų kainos gal smarkiai nekris, ypač naujos statybos, tačiau didėti nebeturėtų. Bent jau kurį laiką. Rinka dabar prisotinta, o kai yra pasiūla, kainos nedidėja. Žinoma, įtaką gali daryti brangstantys energetikos ištekliai.
– Kokią perspektyvą galima prognozuoti šių metų būsto rinkai?
– Jei ir toliau taip bus, nieko gero nesulauksime. Bankai kol kas nesupranta, kad pjauna šaką, ant kurios patys sėdi. Juk jie patys sako, kad blogų paskolų portfelis nedidėja, lietuviai yra mokūs. Tad palūkanų didinimas ir paskolų išdavimo sąlygų griežtinimas kartais atrodo nesuprantamas ir nepaaiškinamas.
O kai dėl prognozių, manau, kad vasarą butų kainos kris apie 15 proc., nors anksčiau tokiu periodu jos sumažėdavo apie 5 proc. Tačiau metų pabaigoje rinka turėtų atgyti.
– Ar jūsų vadovaujama asocia-cija su kitomis nekilnojamojo turto bendroves vienijančiomis asociacijomis turi pasiūlymų bankams, kaip būtų galima taisyti susidariusią padėtį?
– Bankų veiklai daryti įtakos tik-rai negalima, kiekvienas jų individualiai priima sprendimus. Tačiau Vyriausybė gali pasiteirauti, kodėl šitaip didinamos kreditų palūkanos, ar tai daroma pagrįstai? O gal čia yra kartelinis susitarimas? Bankai pinigų turi. Vadinasi, jie nori uždirbti daugiau dirbdami mažiau.
Manau, turėtų atsirasti bent vienas valstybinis bankas, kuris galėtų padėti gyventojams, norintiems persikredituoti. Toks bankas nebūtų koks nors pašalpų davėjas, jis tik galėtų pasiūlyti lankstesnes sąlygas nei komerciniai bankai.
