Valstybei žadant naikinti lengvatas būsto paskolų palūkanoms, analitikai vardija teigiamas ir neigiamas šio sprendimo pasekmes.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimų projektu siūloma dabartinę pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolų palūkanoms pakeisti paskata paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.
„Finhill” finansų analitikas Vilius Kolelis teigia, kad iki naujų GPM įstatymo pataisų įsigaliojimo, spekuliaciniai motyvai įsigyti būstą gali suaktyvėti. Esą šis NT rinkos segmentas patirs stiprius svyravimus, kurie iškreips normalų rinkos funkcionavimą.
„Gyventojai, nenorėdami prarasti galimybės pasinaudoti lengvata būsto paskolų palūkanoms, suskubs įsigyti būstą dar prieš įsigaliojant minėtiems pakeitimams, o jiems įsigaliojus, aktyvumas gyvenamojo būsto rinkoje turėtų gerokai sumažėti”, – teigia analitikas.
Violetos Klyvienės, Danske banko analitikės Baltijos šalims, vertinimu, žala, patirta dėl minėtų lengvatų, yra daug didesnė, ypač vertinant iš ateities perspektyvų, nei ta, kuri gali atsirasti dėl spekuliacijų šios lengvatos panaikinimo tema.
„Manau, kad būtent ši lengvata ir lėmė, kad NT rinkos segmentas patyrė stiprius svyravimus, kurie iškreipė normalų rinkos funkcionavimą”, – teigė ji LŽ.
V. Klyvienė pridūrė, kad panaikinus lengvatą, kuri pagal Vyriausybės antiinfliacinį planą turėjo būti panaikinta jau šių metų pirmąjį ketvirtį, būtų parodyti konkretūs veiksmai šios programos įgyvendinimo linkme, ko dabar tikrai reikėtų Lietuvos ekonomikai.
Pasak „Finhill” analitiko V. Kolelio, pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolų palūkanoms pakeitus paskata paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui, į biudžetą bus surenkama daugiau pajamų, sumažės motyvų spekuliaciniams sandoriams nekilnojamuoju turtu, suaktyvės daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesas.
Pasak V. Kolelio, minėtų lengvatų panaikinimo poveikis biudžetui gali būti neigiamas, jeigu pajamų padidėjimas dėl lengvatos būsto paskolų palūkanoms panaikinimo bus mažesnis nei papildomos išlaidos skatinti paskolas, skirtas daugiabučių namų modernizavimui.
V. Klyvienė teigia pritarianti šioms mintims, tačiau pripažįsta, kad papildomos pajamos biudžetui, kaip ir renovacijos suaktyvėjimas yra pervertintos. Analitikė sako, kad didesnį poveikį tokios lengvatos panaikinimas arba pakeitimas kita, turės ateities NT rinkos raidai.
„Finhill” finansų analitikas kelia klausimą, kodėl siekiant sušvelninti Lietuvos ekonomikos smukimą, pirmiausia nutarta imtis GPM lengvatų mažinimo (tiksliau vienos lengvatos keitimo kita), o ne kitų mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio, kuris yra didžiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis.
Danske banko analitikė Baltijos šalims teigia, kad reikėtų imti pavyzdį iš kitų šalių suvienodinant GPM tarifą visiems dirbantiems gyventojams, rašo „Lietuvos žinios”.
