Nors nei mažėja nedarbo lygis, nei auga atlyginimai, komerciniai šalies bankai skaičiuoja vis gausesnį būsto paskolų derlių. Jau dabar jų išduodama penktadaliu daugiau nei prieš metus, o kitais metais šis procesas turėtų dar labiau įsibėgėti. Įsibėgėjanti bankų konkurencija besiskolinantiems teikia vilčių, kad sąlygos ims gerėti kliento naudai.
Tačiau klientai susidūrė su kita bėda: neįmanoma rasti tinkamo būsto.
Rinka jau atsigauna
Šiuo metu būsto paskolų per mėnesį išduodama 4-6 kartus mažiau nei 2008-aisiais.
Tais metais iki spalio net prasčiausią mėnesį bankai išdalijo daugiau nei 400 mln. litų vertės būsto paskolų, balandį buvo pasiektas rekordas – 624 mln. litų paskolų.
Tačiau jau 2008 metų lapkritį prasidėjo greitas nuosmukis. Kai jis baigėsi, rinka susitraukė dešimteriopai: per mėnesį buvo išdalijama tiktai 60-70 mln. litų vertės naujų būsto paskolų.
Šių metų viduryje prasidėjo lėtas atsigavimas. Dabar būstams įsigyti per mėnesį suteikiama apie 100 mln. litų.
Skolinasi ne spekuliantai
O bankų atstovai laukia, kad kitąmet jų vertė pakils dvigubai – iki 150-200 mln. litų.
„Jei ekonomika ir toliau augs, perspektyvos vėl gerės, atsiras ir noras skolintis. Dabar skolinasi tie, kuriems būsto reikia gyventi, o ne spekuliantai. O norinčių pagerinti savo sąlygas daugėja”, – sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Tačiau paskolų bumą stabdo tai, kad tinkamą būstą rasti sunku. Be to, pardavėjai jau mano, kad kainos nebekris, todėl nusiteikę laukti, kol jos ims kilti.
Rasti būstą – sudėtinga
„Klientams labai sunku rasti tinkamą būstą. Naujos statybos butų beveik nėra, senos statybos būstų kainos labai nevienodos. Tie, kurie gali būsto nepardavinėti, jo ir neparduoda, nes kainos pasiekė dugną”, – sako „Nordea” mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas.
Tuo tarpu bankininkams galvos skausmo dėl anksčiau išduotų būsto kreditų nemažėja, nes beviltiškų paskolų dalis nemenksta.
Taikosi į specialistus
Didžiųjų šalies bankų – SEB, „Swedbank”, „DnB Nord” – indėlis į naujas būsto paskolas nuo ikikrizinių laikų beveik nepasikeitęs. Kartu jie užima beveik du trečdalius rinkos.
Tačiau, palyginti su ankstesniais laikais, į lyderių sąrašą įšoko ir bankas „Nordea”, beveik du kartus padidinęs savo rinkos dalį. Tuo tarpu vienas iš ankstesniųjų paskolų lyderių „Danske” vis dar lūkuriuoja.
„Mūsų strategija – dirbti su esamais klientais. Vyko optimizacija, banke sumažėjo darbuotojų. Neturime tiek išteklių, kad viską aprėptume”, – nurodė „Danske” atstovas Rolandas Kajokas.
„Nordea” atstovas J. Marinskas neslepia, kad norinčiųjų skolintis pritraukė ir aktyvi reklama. Šis bankas žvalgosi į specialistus, išsaugojusius darbą krizės metu ir patikėjusius, kad blogiausi laikai – praeityje.
„Tokie žmonės turi stabilias pajamas, jie galėjo ir anksčiau pirkti būstą, bet to nedarė. Tiesiog dėl krizės, prastų lūkesčių, nuotaikų arba aukštų nekilnojamojo turto kainų jie buvo atidėję savo poreikių tenkinimą ateičiai. Dabar būsto kainos prie dugno ir vis pranešama, kad laukiama nedidelio jų augimo”, – sakė J. Marinskas.
Vidutinis paskolos dydis šiuo metu yra apie 150 tūkst. litų. Tai bene perpus mažiau nei prieš trejetą metų. Mat sumažėjo ir kainos, ir klientai jau ateina į banką sukaupę savo lėšų.
Bankai neslepia ypač geras sąlygas siūlantys pageidaujantiems būstą pirkti naujuose namuose, kuriuos perėmęs pats bankas.
Ėmė konkuruoti kainomis
Pasimokę iš krizės, bankai potencialius klientus ir jų pajamas vertina priekabiau. Tačiau rinkoje baiminamasi, kad, pagauti konkurencijos azarto, bankai paskolas vėl dalys liberaliai.
„Bankai elgiasi atsargiau, niekas nebeskolina be jokio pradinio įnašo. Klientai vertinami ne tik aritmetiškai. Pavyzdžiui, nagrinėjamos jų galimybės, pasikeitus situacijai, surasti darbą.
Tačiau nesižaviu, kai dėl konkurencijos paslaugų kainos krinta žemiau ribos, kuri atspindi riziką. Tokių požymių jau yra. Kai kuriais atvejais įmonėms bankai jau skolina už nerealiai mažas palūkanas”, – įspėjo S. Kropas.
Dauguma paskolų imama eurais. Vidutinė banko marža yra apie 2,4-2,6 proc., tačiau pastaruoju metu ji mažėja.
Tiesa, ji kol kas gerokai didesnė nei prieš sunkmetį, kai maržos buvo kritusios iki maždaug 0,6 procento.
Kitais metais, pagal įvairias prognozes, naujų būsto paskolų turėtų būti išduodama daugiau – 150-200 mln. litų per mėnesį. Tačiau to nepakaks, kad visiškai atsigautų statybos.
