Už kiek Šiauliuose ar apskrityje galima nusipirkti būstą ir iš kur gauti pinigų? Nekilnojamojo turto bendrovės ir bankai neigia mitus, kad būstų niekas šiandien neperka, o paskolos neišprašysi nė iš vieno banko. Nekilnojamojo turto kainos krito, nes iš rinkos pasitraukė kainų išsigimimą išprovokavę spekuliantai.
Isterija baigėsi, gyvenimas — tęsiasi
Nekilnojamojo turto bendrovės „Šiaulių kraštui” vienu balsu paneigė pastaraisiais mėnesiais įsigalėjusį mitą, kad nekilnojamojo turto rinka — mirties taške.
„Absoliuti netiesa, kad niekas nebeperka nekilnojamojo turto. Iš šios rinkos tiesiog iškrito spekuliantai, o žmonėms, kuriems tikrai reikia būsto gyvenimui, jį perka už normalesnes kainas”, — tvirtino „Ober haus Nekilnojamasis turtas” Šiaulių biuro vadovas Linas Juozaitis.
Panašias tendencijas nurodė ir korporacijos „Matininkai” Šiaulių skyriaus vadovas Valdimaras Guzaitis: „Visiškai sustoję yra tik sklypų pirkimas, gyvenamojo būsto pirkimas krito, bet yra ir jį parduodančių, ir perkančių”.
„Gyvenimas tęsiasi, nežiūrint į tai, kaip pavadinsi šį sunkmetį, tie, kuriems reikia būsto, jį pirko ir pirks, baigsis ar tęsis sunkmečio laikotarpis. Dabar visko yra — ir duonos, ir benzino, ir dujos dar neužsuktos, atostogų kelionės pinga, būstas pinga, todėl šiam laikotarpiui netinka žodis „krizė”, — situaciją vertino nekilnojamojo turto specialistas L. Juozaitis.
Kainos nebeina iš proto
Pasak L. Juozaičio, šiuo metu, lyginant su laikotarpiu nuo 2007-ųjų pradžios iki 2008 metų rudens, būsto kainos krito apie 30 procentų. Trijų kambarių butas ne naujos statybos name Šiauliuose šiuo metu kainuoja iki 150 tūkstančių litų. Dviejų kambarių buto kaina — 130-120 tūkstančių litų, o „chruščioviniuose” namuose gali siekti ir 115 tūkstančių litų. Vieno kambario butą Šiauliuose galima įpirkti už 100 tūkstančių litų.
Keturių kambarių butų, pasak L. Juozaičio, praktiškai niekas nebeperka. „Keičiant butą iš mažesnio į keturių kambarių, gali įsigyti sumokėdamas labai nedidelį skirtumą”, — tikino nekilnojamojo turto bendrovės Šiaulių biuro vadovas.
„Naujos statybos būstų Šiauliuose praktiškai nebeliko, todėl nebėra ir ko pardavinėti. Tikrai gerų butų geroje vietoje kainos nekrito tiek daug, kaip didžiosios masės standartinių būstų. O Šiauliuose tokių auksinių butų niekada per daug ir nebuvo”, — sakė „Matininkų” atstovas V. Guzaitis.
Individualių namų kainų žirklės didžiulės. „Kuo mažesnis plotas, tuo geresnę kainą galima gauti. Už 100 kvadratinių metrų namą prašoma beveik tiek pat, kaip ir už 300 kvadratinių metrų. Kad galėtum gyventi name, užtenka 400 tūkstančių litų”, — skaičiavo L. Juozaitis.
Nekilnojamojo turto rinkos tyrimus atliekančios bendrovės teigia, kad 2008 metų pradžioje Šiauliuose vidutiniškai vienas kvadratinis metras standartinio buto kainavo 4085 litus, o gruodžio mėnesį kaina nukrito iki 3418 litų už kvadratinį metrą. Daugiausia už butus Šiaulių mieste buvo prašoma kovo mėnesį — tuomet vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 4235 litų. Lietuvos didmiesčiuose tendencijos, kaip rodo tyrimų rezultatai, skirtingos. Nors Vilniuje ir Klaipėdoje butų kainos mažėjo apylygiai (atitinkamai 12 ir 13 procentų), kainų didėjimas užfiksuotas Kaune. Laikinojoje sostinėje 2008 metų sausio mėnesį vienas kvadratinis metras kainavo 4338 litus, o metų pabaigoje kaina šoktelėjo iki 4627 litų.
Šiauliuose parduodamų individualių namų pasiūla, pasibaigus kainų isterijai, padidėjo 5-6 kartus, o paklausa yra sumažėjusi daugiau, negu perpus.
Krito ir būsto nuomos kainos, pasak L. Juozaičio, maždaug nuo 800 litų už dviejų kambarių butą iki 400-500 litų. Būsto nuomos kaina priklauso ir nuo to, ar jis suremontuotas, kokiais baldais apstatytas ir kokioje vietoje jis yra.
„Būstą dabar perka nuolatines pajamas turintys ir darbo nerizikuojantys prarasti žmonės. Pagal profesijas — mokytojai, gydytojai, nes jiems atleidimai negresia, nes niekas neuždarys nei mokyklų, nei ligoninių”, — situaciją aiškino L. Juozaitis.
Yra brangesnių pinigų
„Netiesa, kad žmonės nebegauna paskolų ir nebeperka gyvenamojo būsto būtent už paskolas. Tai eilinis mitas. Paskolas bankai dar dalija. Iš savo klientų žinau, kad už paskolas eurais moka vidutiniškai 5 procentus metinių palūkanų, o „litinių” paskolų mažai kas ima, nes nebeapsimoka dėl labai pakilusių palūkanų. Kai kuriuose bankuose jos gali siekti ir apie 10 procentų”, — dar vieną mitą paneigė Linas Juozaitis.
„Nė vienas bankas nepasakė, kad nebeduoda paskolų būstui. Tik jų skaičius, žinoma, sumažėjo. Gal iš dešimties tik vienas norintis gauti būsto paskolą atitinka dabartinius bankų reikalavimus, ne taip kaip anksčiau, kad pakakdavo trijų mėnesių atlyginimą parodyti ir paskola tavo”, — tvirtino „Matininkų” skyriaus vadovas V. Guzaitis.
DnB NORD banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas „Šiaulių kraštui” sakė: „Būsto paskolų išdavimas tebevyksta. Tik palūkanos išaugo visuose bankuose. Pinigų yra, tik jie brangesni ir bankams duoti pinigų — ne problema, tik problema, kaip juos atsiimti”.
Bankų sąlygos griežtėja
„Situacija dėl būsto paskolų pradėjo kisti nuo praėjusių metų rugsėjo dėl tarptautinės situacijos: pradėjo gerokai brangti pinigai — palūkanos. Gera žinia tiems, kurie turėjo santaupų bankuose, jų indėliai didėjo. Tačiau bloga žinia tiems, kuriems pinigų reikėjo skolintis.
Tuo pat metu vyko ir dar vienas procesas: pradėjus didėti infliacijai, kilo kainos įvairiose gyvenimo srityse, todėl kasdieniniam gyvenimui žmogui reikia išleisti kasdien vis daugiau pinigų. Taip sumažėjo skaičius žmonių, galinčių gauti paskolas”, — bankų situaciją aiškino A. Vilkancas.
Paskolų bumo metu, pasak A. Vilkanco, išduotų paskolų portfelis per metus augo po 30, 40 procentų. Dabar — tik 10-15 procentų.
Bankai ne tik padidino palūkanas, bet ir sugriežtino išdavimo sąlygas: kai kurie bankai, nekilnojamojo turto specialistų teigimu, pakėlė ir pragyvenimo minimumą nuo 500 iki maždaug 1000 litų.
Spąstai
„Į spąstus šiandien yra pakliuvę žmonės, pirkę būstą nuo 2007 metų pradžios iki maždaug 2008 metų rugsėjo už pasiskolintus iš banko pinigus. Tuo metu buvo pats kainų pakilimo bumas. Tada, tarkime, butas kainavo 200 tūkstančių litų. Šiandien šio būsto vertė — tik apie 140-130 tūkstančių litų.
Automatiškai žmogus praranda 60-70 tūkstančių litų ir kai kurie, nebeišgalintys išsimokėti paskolos, atsiduria tarp dviejų girnapusių: nebegali parduoti buto už pirkimo kainą, nors jis įkeistas bankui už 200 tūkstančių litų, ir paskolos nėra iš ko mokėti, nes atsirado nemažai žmonių, kuriems sumažėjo atlyginimai, arba prarado darbą. Ir jie pakliuvo į spąstus kol kas be išeities”, — situaciją aiškino L. Juozaitis.
Bankai, pasak L. Juozaičio, paprastai nesutinka leisti parduoti tokių butų be papildomo užstato. „Ši kategorija žmonių yra pakliuvusi į spąstus ir jiems dabar sunkiausia. Nekilnojamojo turto bendrovės tokių būstų net neapsiima pardavinėti. Net ir pardavusių tokius butus žmonių bankai vis tiek „nepaleidžia”, nes jie vis tiek lieka skolingi bankui dėl nukritusių būsto kainų”, — sakė L. Juozaitis.
„Natūralu, kad reikia papildomas sąlygas įvykdyti, norint parduoti nupigusį būstą, nes reikia bankui grąžinti tiek, kiek pasiskolinai”, — teigė banko atstovas A. Vilkancas.
Tokių istorijų, pasak L. Juozaičio, Šiauliuose ir apskrityje — šimtai ir jų gali tik daugėti.
Bankai butais dar neprekiauja
Lietuvos komerciniai bankai kuria savo padalinius administruoti perimtam iš nemokių skolininkų nekilnojamajam turtui. „Turime tokią įmonę, bet kol kas mūsų bankas nėra perėmęs nė vieno kliento buto. Pats geriausias banko verslas ne prekyba nekilnojamuoju turtu, o pinigais: išduoti paskolą, kuri laiku bus grąžinta”, — tikino A. Vilkancas.
Pasak A. Vilkanco, dar nė dėl vieno nemokaus kliento nesikreipta į antstolius, tačiau kelis teisminius procesus DnB NORD bankas su nemokiais klientais jau pradėjo.
Padaugėjo nemokių klientų, kurie nori pakeisti sutarties sąlygų. Žmonės, kurie susiduria su laikinais sunkumais, pasak A. Vilkanco, ateina į bankus ieškoti išeities.
„Vienas būdas — pratęsti paskolos termino sutartį. Paskolos suma išdėliojama į ilgesnį laiką, tada sumažėja vienkartinės kasmėnesinės įmokos suma. Kitas būdas — tam tikrą laiko tarpą banko klientas gali susitarti mokėti tik palūkanas. Situacija nėra paprasta, todėl siūlyčiau nebijoti ateiti į bankus tartis kol laikas, kol problema, kaip sniego griūtis, neprispaudė dar labiau”, — pataria A. Vilkancas.
Keitėsi mokesčiai
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai Arūnas Limantas pranešė, jog nuo sausio 1 dienos keitėsi mokesčiai tiems asmenims, kurie naujai įsigytą būstą nori greitai parduoti.
„Išlieka tas pats, kaip ir iki šiol, 3 metų terminas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą išliko nuostata, kad ne individualios veiklos, o gyvenimui įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu toks turtas yra įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo.
Jei toks turtas yra įsigytas vėliau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo, pajamos apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčiu ir 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Procentai skaičiuojami nuo skirtumo, gauto iš turto pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą. Iki šių metų sausio 1 dienos galiojo tik 15 procentų gyventojų pajamų mokestis.”, — pasikeitimus aiškino A. Limantas.
Mokesčių inspekcijos atstovas įvardijo dar vieną pasikeitimą, taip pat įsigaliojusį nuo sausio 1 dienos. „Neapmokestinamos pajamos, gautos perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. O tais atvejais, kai gyventojas perleidžia gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tuo atveju, jeigu gyventojas tas pajamas per vieneris metus panaudojo kitam būstui, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigyti”.
