Kas ryžtasi įsigyti šaldytuvą ar televizorių sunkmečiu, į prekybos salonus traukia tik apžiūrėti – mieliau perka internetu.
Todėl ištisi specializuotų parduotuvių tinklai atsidūrė ties išlikimo riba.
Dar pernai sparčiai augę buitinės technikos, kompiuterių, vaizdo ir garso įrangos prekybos tinklai šiemet uždaro parduotuves. Jau yra ir aukų – neseniai tyliai mirė prekybos sistema „Buteka”.
Penktadienį veiklą sustabdė kitas milžinas – „BMS Megapolis”. Diržus priversti veržtis „Topo centras”, „Elektromarkt”.
Praėjusią savaitę pirkėjai, užsukę į prekybos tinklo „Optimalūs kompiuteriai”, susijusio su „BMS Megapolio” šeimininkais, parduotuves, turėjo nustėrti: darbuotojai slankiojo iš kampo į kampą, tačiau parduotuvių lentynos tuščios – lyg po apiplėšimo.
„Parduotuvė dirba, tačiau prekių neturime – visi likučiai išvežti. Dabar atliekama reorganizacija”, – nustebusiems žmonėms praėjusį trečiadienį aiškino pardavėjai.
Jie ir patys nežinojo, kad artimiausiu metu teks kulniuoti į Darbo biržą.
Toks vaizdas buvo visose septyniose įmonės parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Utenoje, Marijampolėje ir kituose miestuose. Keturios parduotuvės jau uždarytos seniau.
Tai akivaizdžiai parodo, kas šiuo metu vyksta buitinės technikos, garso ir vaizdo įrangos ar kompiuterių prekybos versle.
Telefonais nebeatsiliepia
Dar visai neseniai provincijoje karaliavusio prekybos tinklo „Buteka” parduotuvių telefonai išjungti. Įmonė įvairiuose miestuose turėjo beveik 40 prekybos centrų. Dabar jų vietose kuriamos naujos įmonės arba patalpos liko tuščios.
Pirmosios parduotuvės buvo uždarytos dar pavasario pradžioje. Tuomet verslininkai aiškino, kad atsisakoma tik blogiausių.
Tačiau prieš gerą mėnesį Lietuvoje nebeliko nė vienos „Butekos”.
„Parduotuves uždarėme, nes įmonės veikla tapo nuostolinga. Turėjome rinktis ir kažko atsisakyti”, – „Lietuvos rytui” tvirtino Ruslanas Šaraškinas, bendrovės „Elektromarkt” vadovas.
Šis prekybos tinklas „Buteką” įsigijo prieš porą metų. „Buteka” orientavusi į mažiausiai pinigų turintį pirkėją, todėl ten vyravo pigesnė, mažiau žinomų gamintojų produkcija.
R. Šaraškinas sakė, kad prasidėjus ekonomikos krizei tinklo veikla tapo neefektyvi.
Iš rajonų pasitraukė
Praėjusiais metais „Elektromarkt” Lietuvoje turėjo 15 parduotuvių. Šįmet viena uždaryta Utenoje, kita – Panevėžio prekybos centre „Babilonas”.
„Elektromarkt” parduotuvės mažesniuose miesteliuose buvo kuriamos pagal franšizės sutartis. Šešios jau uždarytos, tačiau trylika dar veikia.
„Šiuo metu neturime jokių galimybių remti savo partnerių rajonuose, todėl jie patys priima sprendimus, tęsti veiklą ar ją nutraukti”, – pripažino R.Šaraškinas. Dabar pačiam verslininkui svarbiau išgelbėti savo prekybos tinklą.
„Pirmąjį pusmetį optimizavome veiklą, dabar žiūrėsime, ar tai davė rezultatų. Galbūt reikės taupyti dar labiau”, – spėliojo „Elektromarkt” vadovas.
Susitraukė ir lyderiai
Keturiasdešimt parduotuvių praėjusiais metais valdęs „Topo centras” šiemet jau uždarė kas dešimtą: Vilniuje, Utenoje, Šiauliuose ir Telšiuose. Dar vienas centras sostinėje pertvarkytas į išparduotuvę.
Praėjusį šeštadienį dar viena parduotuvė uždaryta Panevėžyje. Iki šiol jų šiame mieste buvo net keturios. Tiesa, šiais metais Vilniuje bendrovė planuoja atidaryti ir naują parduotuvę „Ozo” prekybos centre.
„Ji greičiausiai neduos pelno, tačiau pažeidę jau seniai pasirašytą sutartį ir atsisakę savo planų patirtume dar didesnių nuostolių”, – aiškino prekybos tinklo savininkas Aurelijus Rusteika.
Jį guodžia vien tai, kad „Topo centrui” pavyko susitarti, jog būsima parduotuvė bus kone perpus mažesnė nei planuota.
Iš Latvijos jau pabėgo
Šįmet „Topo centro” tinklą valdanti įmonė visiškai nutraukė veiklą Latvijoje, kur turėjo 18 parduotuvių.
„Jų kaimyninėje valstybėje nebuvo itin daug, mes ten dar nebuvome įsitvirtinę, todėl pasilikti Latvijoje neapsimokėjo”, – sakė A. Rusteika.
Jis pripažino ir savo klaidą: iš Latvijos reikėjo trauktis kur kas anksčiau. Tačiau lietuviai vis dar tikėjosi, kad krizė ilgai netruks, todėl delsė ir augino nuostolius.
„Lietuvoje taip pat būtų galima uždaryti daugiau parduotuvių, nes ne viena jų yra nuostolinga. Tačiau čia juk mūsų namai, daugiau neturime kur trauktis, reikia kaip nors laikytis”, – samprotavo verslininkas. Mažindama išlaidas įmonė jau atleido trečdalį darbuotojų.
Baugina padėtis Vilniuje
Prasidėjus krizei greičiausiai buitinės technikos pardavėjų apyvarta krito mažesniuose miesteliuose. Kai kur ji sumažėjo net iki 70 proc. Bene geriausia padėtis išliko Vilniuje. Tačiau vasarą sostinėje padėtis pradėjo staigiai blogėti.
A. Rusteika mano, kad taip atsitiko pradėjus naikinti etatus ir mažinti atlyginimus valstybės tarnautojams ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams.
Verslininkui kelia nerimą, kad, praėjusį mėnesį Seimui dar kartą apkarpius valstybės biudžetą, pakeitus mokesčius ir dar kartą sumažinus žmonių atlyginimus bei socialines išmokas, apyvarta vėl gali smarkiai kristi.
Ten, kur prekyba iš pat pradžių sumažėjo labiausiai, pastaruoju metu ji po truputį stabilizavosi. Tačiau Seimui vėl ėmus kelti bangas, blogybės gali prasidėti iš naujo”, – baiminosi „Topo centro” savininkas.
Vienintelė gera naujiena atėjo iš Lenkijos. Nuvertėjus zlotui gamintojai padidino kainas arba pradėjo produkciją pardavinėti už eurus. Išvalę sandėlius lenkai buvo priversti pakelti kainas, todėl jų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje išnyko.
Kainos – lyg loterija
„BMS Megapolio” parduotuvė Vilniaus prekybos centre „Panorama” praėjusios savaitės viduryje atrodė gerokai ištuštėjusi. Lentynose buvo išdėliota vos po vieną kitą prekę arba jas atstojo tuščios dėl vaizdo padėtos dėžės.
Išsirinkęs nedidelę pakuotę servetėlių kompiuterio monitoriui valyti, nustebau, kad jos kainuoja vos 1,5 lito. Lipdukas skelbė – servetėlės nukainotos. Bet kasoje iš manęs pareikalavo dvigubai daugiau – 3 litų.
„Nekreipkite dėmesio, kainos ant pakuočių senos ir nurodytos ne litais, o latais”, – paaiškino pardavėjas. Jis ragino netikėti gandais, kad tinklas bankrutuoja.
Latvijoje visas parduotuves jau uždaręs „BMS Megapolis” tą patį po truputį darė ir Lietuvoje. Jų buvo likę 11. Duris jau anksčiau užvėrė penkios: trijuose didmiesčiuose ir Tauragėje.
Tinklo likimas neaiškus
„Optimizuodami veiklą parduotuvių skaičių dar mažinsime, nes esant tokiai paklausai, kaip dabar, išlaikyti tinklo neįmanoma.
Kol kas vis dar nesame apsisprendę dėl galutinio parduotuvių skaičiaus”, – praėjusį ketvirtadienį dar tvirtino „BMS Megapolio” vadovas Artūras Afanasenka. Praėjus dienai paskelbta apie veiklos stabdymą.
Įmonės konkurentai jau anksčiau kalbėjo, kad „BMS Megapolis” bankrutuoja – esą tiekėjai atsisako vežti prekes, todėl pardavinėjami likučiai iš sandėlių.
„Gerokai didesnis nei prognozuota ekonomikos nuosmukis, katastrofiškai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, stabdomi stambūs valstybiniai projektai, gerokai sugriežtintos finansavimo sąlygos bei praktiškai panaikintas prekinio kredito draudimas verčia priimti skausmingus sprendimus.
Tolesnė prekybos tinklų veikla reikštų didėjančius nuostolius ir mažėjančias galimybes valdyti savo įsipareigojimus”, – sprendimą sustabdyti veiklą aiškino A. Afanasenka.
Gandus dėl gresiančio įmonės žlugimo rinkoje pakurstė ir „BMS Megapolio” parduotuves valdančios įmonės sprendimas pakeisti pavadinimą į „Computer data International”.
Konkurentas – internetas
Verslininkai tvirtina, kad per pastaruosius metus jų prekės atpigo maždaug trečdaliu. Tai – ir krizės nuopelnas. Dėl to apyvarta krito dar labiau nei parduodamų daiktų skaičius.
„Dabar pirkti naują techniką pats geriausias metas. Kainos ir taip mažos, todėl galimybių rengti papildomų akcijų ir nuolaidų labai sumažėjo. Mes tenorime parduoti prekę ir uždirbti”, – pirkėjų viltis, kad vieną dieną kainos kels juoką, malšina R. Šaraškinas.
„Elektromarkt” parduotuvėje Vilniaus „Akropolyje” sutiktas pardavėjas taip pat ragino per daug netikėti akcijomis: „Paprastai prieš jas kainas pakelia, o po to sumažina”.
Parduotuvėje kalbinti žmonės tvirtino nepastebėję, kad viskas būtų labai atpigę, nebent senesnio modelio televizoriai. Dauguma ieškojo šaldytuvų.
Kęstas, apžiūrinėdamas 1400 litų kainuojantį šaldytuvą, prisipažino, kad atėjo tik pasidairyti. Šaldytuvą jis pirks internetu – taip esą sutaupys 200 litų.
„Perkame ne todėl, kad dabar pigiau, o todėl, kad reikia. Žinių laidų dabar geriau nežiūrėti – tik gąsdina ir gąsdina”, – paklausti, ar nebijo krizės metu pakloti 1299 litų už naują skalbiamąją mašiną, juokavo kiti pirkėjai.
Gelbsti senas uždarbis
Verslo konsultacijas teikiančios bendrovės „A. Abišala ir partneriai” rinkos sektorių analizės konsultantas Tomas Karalius įsitikinęs, kad buitinės technikos, kompiuterių, garso ir vaizdo aparatūros pardavimas šįmet Lietuvoje turėjo smukti labiau nei mažmeninės prekybos vidurkis, kuris siekia 30 proc.
„Tai daugiausia ne itin būtinos prekės, be kurių gyventojai gali išsiversti”, – kalbėjo konsultantas.
Esą anksčiau žmonės daug brangios įrangos pirko vildamiesi, kad gyvenimas ir toliau gerės, algos didės. Neretai tam būdavo imamos paskolos.
„Taip pat mąstė ir pardavėjai, kurie pastaraisiais metais sparčiai plėtė savo tinklus. Dalis jų pasirašė ilgalaikes patalpų nuomos sutartis, o dabar didelių kainų negali sumažinti, nes nuomotojai nelabai nuolaidūs”, – tvirtino T. Karalius.
Jis mano, kad didžiųjų prekybos tinklų likimas priklausys ir nuo to, kiek jie „užsiauginę lašinių” ankstesniais metais ir galės dotuoti nuostolingų parduotuvių veiklą.
„Tačiau dalies parduotuvių uždarymas lyderiams netaps didele tragedija. Grįžimo į rinką kaina pasibaigus krizei ne tik provincijoje, bet ir didmiesčiuose šiame versle neturėtų būti labai didelė”, – įsitikinęs verslo konsultantas.
