Miestų merai neatmeta galimybės, kad kitais metais sumažins gatvių apšvietimą, nes nesitiki rasti papildomų lėšų sumokėti už brangstančią elektrą.
Lietuvos savivaldybių biudžetai kitais metais mažėja, bet išlaidos didėja. Kai kurios jų, nematydamos galimybių surinkti daugiau pajamų, šiuo metu išleidžia darbuotojus nemokamų atostogų, o dėl brangstančios elektros kitąmet ketina išjungti dalį miestų apšvietimo. LŽ kalbinti merai pripažįsta – Lietuvoje 2013-aisiais bus tamsiau.
Mažins vartojimo limitus
Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas mano, kad kitais metais mieste tamsiuoju paros laiku teks išjungti kas trečią arba kas ketvirtą žibintą, o gal net visai tamsoje palikti kai kurias gatves.
„Nors esu politikas, kaip meras žiūriu į tai ūkiškai. Jeigu turiu tik tūkstantį litų ir man reikia išgyventi, nors išlaidos vis didėja, ieškau, ko atsisakyti. Įžiebiu lempą arba kas antrame stulpe, arba kas trečiame. Neatmetu tikimybės, kad kai kurias gatves paliksime be apšvietimo. Juk pinigų iš oro neatsiranda. Mums priklauso ir kai kurios mokyklos, sporto rūmai. Tai kaip šeimoje – gal reikės žvakes uždegti…“ – LŽ aiškino J. Krasnickas.
Mero teigimu, šiemet Alytuje paleidus kogeneracinę jėgainę, kurioje šiluma gaminama iš vietinio biokuro, gerokai sumažėjo šilumos kaina, tačiau brangstant elektrai alytiškiams neteks ilgai tuo džiaugtis. Išankstiniais skaičiavimais, kitąmet mažėja ir Alytaus savivaldybės biudžetas.
„Logikos nedaug – pajamos mažėja, išlaidos didėja. Kuo toliau, tuo sunkiau subalansuoti savivaldybės finansus. Užburtas ratas. Tvirtiname biudžetą žinodami, kad lėšų neužteks, ir vis labiau klimpstame. Vidinių rezervų tikrai nėra tiek, kiek kai kam iš viršaus atrodo. Per pusę metų, kai vadovauju savivaldybei, jau sutaupėme apie 100 tūkst. litų mokos fondo lėšų, bet atsisakėme kai kurių pareigybių“, – tikino J. Krasnickas.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad brangstant elektrai Lietuva veikiausiai neturės kito pasirinkimo, kaip šiek tiek pritemdyti aplinką.
„Nežinau, ar iš kosmoso bus matyti elektros tarifas, bet Lietuva iš viršaus tikrai atrodys tamsesnė, – spėjo uostamiesčio meras. – Sprendimas paprastas: arba randame šaltinių padidėjusioms išlaidoms apmokėti, arba amortizuojame jas mažindami vartojimą. Galutinio sprendimo nesame priėmę, bet ketiname investuoti, kad miestas būtų kuo šviesesnis. Juk pačiai elektros įrangai gerai, kai dega ne kas antra ar kas trečia, o visos lempos. Tačiau elektros brangimas, be abejo, privers koreguoti planus. Veikiausiai teks mažinti elektros vartojimą. Ar išjungsime gatvių apšvietimą, ar mažinsime savivaldybės įstaigų elektros vartojimo limitą – principinio sprendimo dar nepriėmėme.“
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius LŽ teigė, jog savivaldybės administracija šiuo metu skaičiuoja, kiek reikės papildomų išlaidų, kad po Naujųjų mieste būtų taip pat šviesu kaip dabar. „Tai, jog nuo kitų metų brangsta elektra, atsilieps Panevėžio biudžetui, mažės lėšų, skirtų miestui apšviesti. Be to, pati savivaldybė ir daugelis jos įstaigų vartoja daug elektros, todėl didės jų elektros energijos išlaidos“, – įsitikinęs meras.
V. Satkevičius mano, kad dalį šių išlaidų galėtų kompensuoti Vyriausybė, esą lėšų tam turėtų būti numatyta kitų metų nacionaliniame biudžete. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas, anot mero, kitais metais mažėja.
„Savivaldybės įmonėms buvo duota užduotis išgyventi, taip šios ir daro – leidžia darbuotojus atostogų. Tai jų reikalas“, – sakė miesto vadovas.
Nukentės kiti sektoriai
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas žadėjo, kad kitąmet kurorte bus taip pat šviesu kaip ir šiemet, nes vietos valdžiai rūpi miesto svečių, pagrindinio Druskininkų savivaldybės pajamų šaltinio, saugumas. Tačiau tam, kad kurorto gatvėse šviestų visi žibintai, teks taupyti kitur. Jau dabar dalis savivaldybės darbuotojų yra išėję nemokamų atostogų, nes kitaip suvesti biudžeto galų darosi neįmanoma.
R. Malinauskas pabrėžė, jog visų krašto savivaldybių biudžetai šiuo metu tik mažinami, ir nesvarbu, kad brangsta elektra, šalyje didėja infliacija ir išlaidos kitai energijai.
„Pagal įstatymus savivaldybės vienaip ar kitaip turi subalansuoti biudžetą, t. y. karpyti viską, kas įmanoma, ir tik tada gali jį tvirtinti. Todėl šiandien daugelio savivaldybių, tarp jų ir Druskininkų, darbuotojai eina nemokamų atostogų. Taigi taupomas kiekvienas litas. Ką pasirinks savivaldybės – anksčiau gesins visas šviesas, išjungs jas tik kai kuriose gatvėse ar suras lėšų miestams apšviesti, – sunku pasakyti. Bet tikrai neįsivaizduoju, kur būtų galima tų lėšų rasti“, – neslėpė LSA prezidentas.
Druskininkų savivaldybės 2013-ųjų biudžetas, pasak mero, bus maždaug 1 mln. litų mažesnis negu šiais metais. „Šiemet apšvietimui buvo numatyta apie 800 tūkst. litų, tačiau tų pinigų jau trūksta. Visos savivaldybės teritorijai apšviesti reikia surasti apie 120 tūkst. litų iš kitų rezervų. Taigi kitąmet miestui apšviesti turėsime planuoti dar daugiau lėšų“, – kalbėjo meras.
R. Malinauskas tvirtino, jog pinigų šiam reikalui ieškos kur tik įmanoma, mažins kokias nors kitas išlaidas, nes, anot jo, neįsivaizduojama, kad šiuolaikinis europinio lygio kurortas, koks dabar yra Druskininkai, galėtų užgesinti gatvės žibintus.
„Tokią situaciją turėjome 2000 metais, kai čia viskas merdėjo, kai turistai aplenkdavo miestą. Jeigu galvojame apie svečius, iš kurių gyvena daugelis mūsų įstaigų ir pats kurortas, privalome viską padaryti. Bet iš kur reikės paimti pinigų, dabar negalėčiau pasakyti“, – dėstė Druskininkų meras.
Tarifas didėja 50 procentų
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija beveik 50 proc. padidino Lietuvos elektros vartotojų mokamą elektros kainos dalį, kuri skiriama viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (VIAP) apmokėti. 2013 metais VIAP tarifas didės 3,5 cento – iki 10,49 cento (be PVM) už kilovatvalandę (ct/kWh). Tiek kiekvienas elektros vartotojas – ir įmonės, ir gyventojai – turės papildomai sumokės už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę elektros energijos. Šiuo metu VIAP mokesčio dalis elektros tarife sudaro 7,04 ct/kWh.
2013-aisiais VIAP mokesčio bus surinkta 240 mln. litų daugiau – iš viso beveik milijardas litų. Daugiau kaip pusė šių pinigų, surinktų iš elektros energijos vartotojų (512,1 mln. litų), kaip parama atiteks Lietuvos elektrinei, veikiančiai Elektrėnuose.
