Elektros kainos Šiaurės Europos šalių biržoje „Nord Pool Spot” didžiausios per daugiau nei dešimt metų. Kai kurias įmones tai privertė stabdyti gamybą, o šiai rinkai priklausančios valstybės ieško galimybių įsigyti elektros Vokietijoje.
Sustabdė gamybą
Didžiausia Europoje audinių gamybos įmonė „Svenska Cellulosa AB” gruodį dviem dienoms sustabdė gamybą po to, kai elektros kainos biržoje „Nord Pool Spot” pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau nei dešimt metų. Dėl tų pačių priežasčių gruodį kai kuriuos įrenginius buvo sustabdęs popieriaus fabrikas Švedijoje „Rottneros AB”.
„Elektros kainos tapo labai aukštos, todėl nusprendėme sustabdyti plaušienos minkštinimo liniją, – sausio 3 d. interviu sakė Ole Terlandas, „Rottneros” vadovas. – Šiuo metu neįmanoma sudaryti ilgalaikio elektros tiekimo sutarties už tokią elektros kainą, kokia minėtai gamybos linijai leistų veikti pelningai.” Anot O.Terlando, plaušienos minkštinimo įrenginys su pertrūkiais veiks tris savaites.
Šiuo metu „Svenska Cellulosa” veikia visu pajėgumu, tačiau įmonės atstovų teigimu, elektros kainos pokyčiai sekami ir įmonė yra pasirengusi bet kuriuo metu vėl mažinti gamybą. Ši įmonė pusę reikalingo elektros kiekio perka Švedijos elektros biržoje, likusį kiekį užsitikrina ilgalaikėmis sutartimis ir taip apsidraudžia nuo didesnio elektros kainos svyravimo.
Tačiau kai kurie ekspertai mano, jog dalis gamyklų stabdo veiklą ne todėl, kad elektra pernelyg padidino gamybos sąnaudas, o siekdamos pasipelnyti. Esą pramonės įmonės dažniausiai turi sutartis su elektros tiekėjais, pagal kurias perka elektrą už sutartinę kainą, tad kainų svyravimas biržoje nelabai jaučiamas. „Net tos gamyklos, kurios yra apsidraudusios, sustabdo veiklą, o elektrą parduoda rinkoje”, – „Bloomberg” cituoja Stefaną Fastessoną, konsultacijų įmonės „Commodity Advisors” partnerį.
Kaina skiriasi du kartus
Gruodį vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot” buvo 81,67 euro (281,99 lito) už megavatvalandę (MWh). Galima palyginti: Lietuvos elektros biržoje „Baltpool” gruodį vidutinė elektros kaina buvo beveik du kartus mažesnė nei Šiaurės šalių biržoje ir siekė 47,82 euro (165,02 lito), panaši, tik kiek mažesnė, kaina susiformavo ir Estijos biržoje. Vokietijos elektros biržoje „Epex Spot SE” elektros kaina gruodį vidutiniškai buvo 55,55 euro. Ilgą laiką Vokietijos rinkoje elektra kainuodavo daugiau nei Šiaurės šalių elektros biržoje.
Kaip skelbia portalas bloomberg.com, „Nord Pool Spot” pasiektas aukščiausias kainų lygis nuo tada, kai daugiau nei prieš dešimt metų į bendrą rinką susijungė Švedija, Norvegija, Danija ir Suomija. Šios šalys ieško galimybių elektros įsigyti pigesnėje Vokietijos rinkoje.
Teigiama kad kainass sukėlė iki žemiausio lygio per 30 metų sumažėjęs vandens lygis hidroelektrinėse, kurios elektra aprūpina daugiau nei pusę regiono.
Norvegijos elektros tinklo valdytoja „Statnett SF” gruodžio viduryje gavo vyriausybės pavedimą paleisti dujas naudojančias elektrines. Norvegija beveik visą sau reikalingą elektrą gamina hidroelektrinėse. Švedija apie pusę sau reikalingos elektros gamina hidroelektrinėse.
Norvegijos elektros biržoje megavatvalandės kaina pasiekė 77,83 euro. Būtent šioje biržoje perkama ir parduodama daugiausia, apie 70 proc., Šiaurės Europos regiono elektros. Galima palyginti: Paryžiaus „Epex” biržoje elektra kainavo 46,76 euro už 1 MWh.
Potvyniai neišgelbės?
Sausio 10 d. Vokietija Danijai pardavė 1,23 MW elektros. Tuo pačiu metu prieš metus situacija buvo visiškai kitokia – tada Danija į Vokietiją importavo 92 MW elektros.
Skaičiuojama, kad šiais metais prasidėjus atlydžiui ir lietums Šiaurės Europoje bus pagaminta 39 TWh mažiau elektros nei paprastai tokiu metų laiku. Tai yra daugiau nei 2009 m. buvo visos Danijos elektros poreikis (34 TWh).
„Elektros kainos, kurios buvo konkurencinis pranašumas Suomijos įmonėms praeityje, dabar tampa našta, – kalbėjo Mika Nykaenenas, Helsinkyje įsikūrusios Plieno ir metalo gamintojų asociacijos vadovas. – Jei elektros kainos auga, kai pramonės įmonės veikia ne visu pajėgumu, tai nieko gero nepranašauja laikui, kai ekonomika atsigaus ir elektros paklausa išaugs.”
Po to, kai Šiaurės Europos šalys ėmė elektrą pirkti Vokietijos rinkoje, elektros kaina biržoje ėmė augti ir priartėjo prie 66 eurų.
Ateityje Lietuvos elektros birža rengiasi įsilieti į Šiaurės Europos šalių rinką. Baiminamasi, kad tai lems elektros kainų augimą. Tačiau biržos „Baltpool” atstovai tikina, kad tokios grėsmės nėra.
Tačiau jau dabar galima stebėti, kad elektros kainai gerokai išaugus „Nord Pool Spot”, elektros gamintojai savo produkciją nukreipia ne į Baltijos šalių, o į Šiaurės Europos biržą. Taip nutiko ir praėjusiais metais, kai Estijos elektros gamintojai ėmė elektrą eksportuoti į Šiaurės šalis dėl palankesnių kainų.
