Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus duomenimis, nuo metų pradžios miestas surinko 6,2 mln. litų mažiau nei suplanuota.
Vienuolikos mėnesių planas įvykdytas 97,6 proc., o metinis – 87,3 proc. Pernai per tą patį laikotarpį metinių pajamų buvo gauta 91,9 proc.
Pasak miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, didžiausios įtakos miesto finansiniams rezultatams turėjo tai, kad, kitaip nei tikėtasi, stringa valstybinės žemės sklypų pardavimai. Dėl šios priežasties į miesto iždą neįplaukė daugiau nei 7 mln. litų.
Lygiai prieš mėnesį R. Taraškevičius sakė, kad dar esama svertų padėčiai pagerinti. Tąsyk viltys dėtos į spalį įvykusį žemės aukcioną, kurio metu buvo sėkmingai – už 28,9 mln. litų – parduotas sklypas šiaurinėje miesto dalyje, Savanorių g. 6. Pusė šios sumos turėtų atitekti Savivaldybės biudžetui. Ieškota būdų, kad ši procedūra vyktų sklandžiai ir pinigai į miesto iždą įplauktų dar šiemet, tačiau visos pastangos kol nedavė rezultatų.
Įtakos turėjo ir tai, kad net trijų aukcionų laimėtojai taip ir neatvyko pasirašyti sutarčių. Dar vieno sklypo jau minėtoje Savanorių gatvėje aukcionas apskritai neįvyko – nesulaukta nė vieno pretendento.
Mažiau nei suplanuota gauta lėšų už parduotus butus, taip pat mažiau surinkta mokesčių už valstybinės žemės nuomą bei gauta dividendų.
Merui pateiktoje ataskaitoje Savivaldybės administracijos finansininkai atkreipia dėmesį ir į prastą Valstybės investicijų programos pinigų panaudojimą. Ataskaitos duomenimis, dar yra likę nepanaudota 3,4 mln. litų. Vadinamoji tikslinė valstybės dotacija gaunama atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus.
„Suplanuoti darbai tiek lengvosios atletikos manieže, tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyksta sparčiai, tad galima drąsiai teigti, kad šie pinigai bus panaudoti visu 100 procentų”, – sakė R. Taraškevičius.
Pasak jo, biudžetą stipriai gelbsti sėkmingai renkamas gyventojų pajamų mokestis – po tam tikro nerimą kėlusios nuosmukio pavasarį šiandien jo gauta net 23,6 mln. litų daugiau nei suplanuota. Planas įvykdytas 108 proc.
Nors kai kurios biudžeto pozicijos miesto vadovų netenkina, Klaipėdos padėtis, palyginti su kitomis savivaldybėmis, – ne pati blogiausia.
„Lapkričio duomenimis, Vilnius buvo gavęs 77,8 proc., Kaunas – 76,4 proc. metinių pajamų. Bendras visų savivaldybių vidurkis – 80,1 proc.”, – drąsinosi R. Taraškevičius.
Finansų skyriaus specialistai įspėja ir apie dar vieną pavojų. Tai, kad Klaipėdos savivaldybės taryba, tvirtindama šių metų biudžetą, Finansų ministerijos pajamų prognozę ryžosi padidinti daugiau nei 19 mln. litų, gali atsigręžti prieš ją pačią. Jeigu kitos savivaldybės neįvykdys prognozuojamų biudžeto pajamų, o valstybė neturės iš ko jų kompensuoti, Klaipėdos savivaldybės pajamų, viršijančių ministerijos prognozę, gali būti paimta ir panaudota prasčiau besitvarkančių savivaldybių negautoms pajamoms padengti.