Šių metų kovo mėnesį įsigaliojo naujos mažesnės AB „Kauno energija” bazinės šilumos kainos dedamosios 4 metų laikotarpiui. Dėl padidėjusio efektyvumo ir sumažintų sąnaudų šilumos kaina nuo kovo 1 d. mažėja 6,16 proc. arba 1,76 ct/kWh (be PVM).
Patvirtinus naują bazinę šilumos kainą, prasideda naujas 4 metų reguliavimo periodas, o, tuo pačiu – ir naujas bendrovės veiklos etapas. Dėl paskutiniųjų VKEKK nutarimų keičiasi kainodara nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu ir tai reikšmingai atsiliepia AB „Kauno energija” planams.
2012 m. rugsėjo mėnesį pradėjusi dirbti nauja bendrovės Stebėtojų taryba ir nauja Valdyba iškėlė įmonei naujus pagrindinius veiklos tikslus:
1. Efektyvinti šilumos gamybą nuosavuose šilumos šaltiniuose ir diegti biokuro deginimo įrenginius AB „Kauno energija” šilumos gamybos šaltiniuose, siekiant sumažinti savikainą ir formuoti žemesnes kainas konkurencinėje šilumos gamybos Kauno miesto rinkoje;
2. Didinti šilumos tiekimo patikimumą ir efektyvumą šilumos perdavimo tinkluose;
3. Plėsti papildomų veiklų ir paslaugų teikimą, siekiant gauti pajamų iš gretutinių veiklų ir pagerinti bendrovės finansinę – ekonominę perspektyvą;
Siekiant sumažinti šilumos tiekimo sąnaudas ir padidinti šilumos tiekimo patikimumą planuojamos toliau pateikiamos pagrindinės strateginės veiklos kryptys laikotarpiui, kuriam nustatoma naujoji bazinė šilumos kaina. Bazinės kainos laikotarpyje bendrovė turi galimybę detaliai planuoti 4 metų veiklą, nes sutaupytas išlaidas bus galima panaudoti investicinių kaštų susigrąžinimui.
Šilumos gamybos šaltiniai
Kadangi mažai tikėtina, kad gamtinės dujos artimiausioje ateityje reikšmingai atpigs ir kadangi maži nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), iš esmės tik „pasiimdami” gamtinių dujų kainą, faktiškai nemažins šilumos kainų Kauno vartotojams, artimiausioje ateityje būtina pradėti naudoti pigesnes vietines kuro rūšis esamuose bendrovės objektuose. Reali konkurencija Kauno šilumos ūkyje gali atsirasti tik esant kelioms elektrinėms, kurios, pelną generuodamos iš kelių veiklų (elektros gamyba, atliekų deginimas, pramonė ir t.t.), turėtų daugiau galimybių konkuruoti šilumos rinkoje.
Siekiant pažeminti šilumos kainų lygį, planuojama kuo skubiau įrengti nuosavus pigios šilumos šaltinius, kurie reikšmingai paveiktų šilumos kainas Kauno mieste ir susijusiuose rajonuose:
1. Įdiegti biokuro deginimo įrenginius „Šilko” katilinėje, tam pritaikant vandens šildymo katilą DKVR 10/13 darbui biokuru (5,2 mln. Lt investicija – nuosavos lėšos). Projektas jau įgyvendinamas gen. rangos būdu.
2. Rekonstruoti „Inkaro” katilinę, įdiegiant joje iki 20 MW bendros galios biokurą naudojančius įrenginius. Esant dabartinėms kuro kainoms, planuojamas išlaidų kurui sumažėjimas – iki 12 mln. Lt per metus. Vyksta projektavimo darbai, įrangos parinkimas. Siekiama Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) investicinės paramos.
3. Įrengti antrą biokuro katilą „Šilko” katilinėje su kondensaciniu ekonomaizeriu ir padidinti biokurą naudojančių įrenginių galią šioje katilinėje iki 20 MW; Siekiama LVPA investicinės paramos.
4. Rekonstruoti „Pergalės” katilinę, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį ir papildomai pagaminant iki 12 % šilumos iš išmetamų degimo produktų (projektas jau įgyvendintas 2012 metų lapkritį, gauta Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) finansinė parama 0,63 mln. Lt).
5. Rekonstruoti Noreikiškių katilinę, įrengiant joje biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą (6,2 mln. Lt investicija, gautas LAAIF dalinis finansavimas – 2,3 mln. Lt).
6. Rekonstruoti Ežerėlio katilinę, įrengiant joje biokuru kūrenamą 3,5 MW galios vandens šildymo katilą (4,8 mln. Lt investicija, gautas LAAIF dalinis finansavimas – 1,8 mln. Lt).
7. Pakeisti susidėvėjusius dujinius katilus naujos kartos efektyviais dūmavamzdžiais katilais „Pergalės” ir „Šilko” katilinėse ir padidinti savo valdomų šilumos šaltinių konkurencingą galią (apie 33 MW) siekiant pigiau gaminti ar pirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų. (Ruošiamos pirkimo procedūros).
8. Planuojama įrengti kondensacinį ekonomaizerį PTVM-100 katilams Petrašiūnų elektrinėje, siekiant padaryti šį šaltinį konkurencingą 2012/2013 metų šildymo sezonui ir todėl pigiau gaminti ar pirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Vyksta priešprojektiniai darbai.
9. Rekonstruoti BKZ garo katilą Petrašiūnų elektrinėje pritaikant biokuro naudojimui ir „žalios” elektros (16 MW) bei šilumos (apie 44-50 MW) kogeneracijai. Vyksta paruošiamieji darbai, gauta PAV išvada, dalyvauta VKEKK rengtame „žalios” elektros supirkimo aukcione, vedamos derybos su investiciniu partneriu (AB „Lietuvos energija”).
10. Planuojama biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės statyba „Inkaro” katilinėje (2 plėtros etapas – 15 MW „žalios” šilumos bei 4,9 MW „žalios” elektros, vyksta planavimo ir paruošiamieji darbai).
Įgyvendinus AB „Kauno energija” šaltinių efektyvinimo projektus ir biokuro naudojimo plėtros programą, maksimaliai panaudojant bendrovės objektuose esančią infrastruktūrą šilumos kaina sumažėtų 6-8 ct/kWh. Biokurą naudojančių įrenginių šiluminė galia pasiektų 100 MW ir tai sudarytų realias prielaidas konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje bei šilumos gamybos sąnaudų mažinimui Kauno mieste tiek vasarą tiek ir šildymo sezono metu.
Modernūs šiuolaikiniai dujas ir atsinaujinančius išteklius naudojantys įrenginiai padidintų šilumos gamybos efektyvumą, padėtų išvengti mokesčių dėl CO2 išmetimo (ATL), pagerintų nepriklausomų gamintojų šaltinių rezervavimą ir sumažintų neapibrėžtumus bei riziką, susijusią su Kauno termofikacinės elektrinės pasirengimu įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Tai sukurtų realias prielaidas mažinti galutinę šilumos kainą vartotojams ir pagerinti „Kauno energijos” pelningumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Šilumos perdavimo tinklai
Šilumos perdavimo tinklas Kaune dėl apie 3 kartus sumažėjusios apkrovos pasižymi šiek tiek didesniais nei Lietuvos vidurkis šilumos nuostoliais (17,9 %), kai Lietuvos vidurkis – apie 16,6 %. Dabartinėmis kainomis šilumos perdavimo nuostolių išlaidos sudaro apie 16 % visų sąnaudų. Pigesnė šilumos gamyba ar pirkimas iš nepriklausomų gamintojų sumažintų šių nuostolių piniginę vertę.
Vamzdynų atnaujinimui ir remontams kasmet reikia apie 20 – 30 mln. Lt. Planuojama skubiai mažinti šias sąnaudas, diegiant naujas technologijas šilumos nuostolių ir pratekėjimų diagnostikai, didinant vamzdynų ilgaamžiškumą ir toliau optimizuojant vamzdynų sistemos charakteristikas.
Planuojama pritraukti išorinių lėšų tinklo atnaujinimui (ES ir nacionaliniai fondai, nepriklausomų šilumos gamintojų įmokos, pajamos iš papildomos nereguliuojamos veiklos ir pan.). Planuojama, kad įdiegus papildomas vamzdynų apsaugos nuo korozijos priemones, jų tarnavimo laikas galėtų padidėti apie 3-9 metus, priklausomai nuo skersmens ir kitų faktorių.
Įvertinus dabartinę Kauno miesto CŠT vamzdynų būklę ir skaičiuotiną ištisinio susidėvėjimo prognozę, 2012-2017 metų laikotarpiu reikėtų atnaujinti (pakeisti) apie 5 – 8 km vamzdyno kasmet. Šalia būtinų remonto ir vamzdynų atnaujinimo darbų planuojama įdiegti vandens kokybę gerinančias ir vamzdynų bei įrenginių koroziją lėtinančias priemones:
1. Stacionarius registruojančius deguonmačius vandens antikorozinės kokybės užtikrinimui;
2. Stacionarius pH registruojančius prietaisus svarbiausiuose vamzdyno taškuose;
3. Korozijos greičio nuolatinės stebėsenos prietaisus;
4. Vakuuminius deaeratorius ir kitas vandens korozijos mažinimo priemones;
5. Parengti ir įdiegti papildomo vandens apdorojimo cheminiais reagentais programą;
6. Termofikacinio vandens nuolatinio apdorojimo ruožus ir kokybės užtikrinimo sistemą;
7. Kitas priemones pagal „Euroheat” ir Europos vamzdžių gamintojų asociacijos rekomendacijas.
Gretutinių nereguliuojamų veiklų plėtra ir papildomų pajamų generavimas
Planuojama racionaliau panaudoti AB „Kauno energija” infrastruktūrą ir kitus išteklius, siekiant gauti papildomų pajamų iš gretutinių arba susijusių su šilumos tiekimu veiklų.
„Inkaro” katilinės ir Petrašiūnų elektrinės bazes planuojama pritaikyti biokurą naudojančių kogeneracinių elektrinių statybai. Kogeneracinės jėgainės, naudojančios biokurą, „Inkaro” katilinės bazėje šiluminė galia siektų iki 20 MW, o elektrinė – iki 5 MW. Planuojama inicijuoti „žaliosios” elektros generavimo šiame objekte aukcioną. Esant palankioms sąlygoms ir atsipirkus investicijoms, tikėtinas „žaliosios” elektros pardavimo (esant supirkimo tarifui 43 – 45 ct/kWh) pelnas gali siekti 3 – 6 mln. Lt per metus. Taip pat objektas reikšmingai padidintų „žaliosios” šilumos dalį bendrovės balanse.
Petrašiūnų elektrinėje ypatingai palankios sąlygos šilumos ir elektros kogeneracijai, rekonstruojant esamus garo katilus ir sumontuojant naujus turbogeneratorius. Kadangi investiciniai ištekliai didelių objektų statybai bendrovei šiuo metu neprieinami, tam tikslui bandoma pasitelkti investicinius partnerius, suinteresuotus elektros generavimo verslu. Pirmojo etapo įgyvendinimui vyksta derybos su AB „Lietuvos energija”. Planuojama, kad „Kauno energija” gaus pigią šilumą, pagamintą iš biokuro, o savo įnašą finansuos bendrai veiklai perleistu turtu, o likusias lėšas sumokant per 12 metų. Jėgainės statybą finansuotų investuotojas, „Kauno energija” dabartinius kreditinius išteklius panaudotų kitų projektų vystymui. Šilumos vartotojams reikšmingai atpigtų šiluma, kai tik objektas būtų pradėtas eksploatuoti. Vėliau objekto generuojamas pelnas būtų pasidalijamas proporcingai turimam akcijų kiekiui.
Energetinių objektų operatoriaus paslaugos, šiluminių įrenginių remonto darbai ir kitos paslaugos padeda bendrovei uždirbti papildomų pajamų. Toliau plečiant šią veiklas, pasiūlant energijos taupymo paslaugas ir kitaip užsidirbant pajamų, atsirastų galimybės kompensuoti šilumos kainų didėjimą dėl ateityje mažėsiančio šilumos pardavimo, susijusio su pastatų renovacija.
AB „Kauno energija” informacija
