Dėmėti ir lipnūs šaligatviai prašosi šepečio ir vandens, tačiau valdžia jų plovimui lėšų neskiria. Palaistomos tik pagrindinės gatvės ir meldžiama lietaus.
Medžius užpuolė amarai
Ilgą laiką lietaus nesulaukiančios uostamiesčio gatvės pasidengė purvo dėmėmis. Stipriau papūtus vėjui, dulkių debesys kyla į orą ir nusėda ant praeivių, patenka į akis.
Labiausiai klaipėdiečius erzina storu lipnios masės, kurią išskiria miesto medžius užpuolę amarai, sluoksniu pasidengę šaligatviai.
Ši medžiaga miestiečių batus tiesiog priklijuoja prie dangos, o norint atplėšti kojas tenka gerokai pavargti.
Klaipėdos universiteto Botanikos parko direktorė Rūta Žadeikienė aiškino, jog saldi, lipni masė – ant medžių gyvenančių ir jų syvus čiulpiančių amarų išmatos.
Šiuo metu amarų populiacija ypač didelė. Anot direktorės, tam įtakos turėjo šilta žiema, per kurią jie neiššalo.
„Kai šių vabzdžių vienoje vietoje susitelkia daug, susidaro išmatų perteklius ir ima lašėti ant žemės. Tai vienas iš sausros požymių. Išvengti amarų dabar padėtų lietus. Jis nuplautų vabzdžius, jų išmatas nuo medžių ir šaligatvių”, – tvirtino parko direktorė.
Šaligatvius prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai” direktorius Gediminas Valašinas prisiminė, jog su šia problema susiduriama kasmet.
Tačiau anksčiau lipnumas nelabai būdavo jaučiamas, nes dažniau lydavo.
„Lipni masė ir mums trukdo atlikti savo darbą. Prie jos limpa lapai, šiukšlės – darbuotojams sunkiau jas surinkti”, – skundėsi G.Valašinas.
Žadėjo užpirkti mišias
Amarai gali būti naikinami chemikalais, tačiau tokių priemonių imtis neketinama. Valdininkai neskiria lėšų ir lipnių šaligatvių plovimui. Jų teigimu, tai per brangus malonumas.
Siekiant išvengti per didelio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, pagrindinės gatvės laistomos. Prieš savaitę taip pasielgta ir su Turgaus bei Tiltų gatvių šaligatviais.
Laistymo darbus bendrovė „Specialus autotransportas” atlieka pagal savivaldybės nurodymą. Per sausrą nuolat buvo laistomos magistralinės miesto gatvės, kuriose yra didžiausi transporto priemonių srautai. Šie darbai pradėti nuo balandžio vidurio.
Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Laimos Jūrevičienės teigimu, iš pradžių gatvės buvo laistomos savaitgaliais, o nuo gegužės vidurio – kiekvieną dieną.
Užvakar gatvės nebuvo laistomos. Įmonės „Specialus autotransportas” technikos direktoriaus Artūro Palujansko teigimu, tokio nurodymo nepateikė savivaldybė.
„Kiekvieną rytą peržiūrime duomenis, koks užterštumas kietosiomis dalelėmis mieste. Jei vyrauja jo didėjimo tendencija, išsiunčia nurodymą palaistyti gatves. Pastarąsias dvi savaites vyraujant karščiams tai prašėme daryti nuolat. Buvo laistomos ir žvyruotos gatvės”, – tvirtino L.Jūrevičienė.
Ji neslėpė, kad lietaus labai laukiama. Šis gerokai supaprastintų miesto priežiūros darbą: „Jau ir mišias žadame užpirkti, kad šiek tiek nulytų”, – juokėsi specialistė.
Miestui teikia labdarą
Dažniausiai gatvės pradedamos laistyti nuo 22 valandos. Šiuos darbus atliekant pietinėje miesto dalyje vanduo imamas iš įmonės „Specialus autotransportas” bazės, šiaurinėje – iš Danės upės. Tai numatyta miesto savivaldybės ir šios bendrovės 2005 metais pasirašytoje sutartyje.
Valdžia už gatvių, kurių plotas 10 tūkst. kvadratinių metrų, laistymą moka 28,23 lito. Šių lėšų užtenka tik degalams.
„Konkursas dėl mechanizuoto valymo vyko prieš trejus metus. Tada ekonominė situacija buvo kita. Šiandien gaunamų lėšų užtenka tik benzinui. Neskaičiuojame vandens, darbuotojų užmokesčio, mašinų amortizacijos. Miestui teikiame labdarą”, – tikino įmonės „Specialus autotransportas” generalinis direktorius Vygantas Kamarauskas.
Generalinis direktorius tvirtino, jog savivaldybei prašymą dėl kainų peržiūrėjimo įteikė pernai. Pasak jo, gatvių laistymas turėtų kainuoti dvigubai daugiau.
„Šiemet prašymą dėl kainų peržiūrėjimo išsiuntėme dar kartą. Gavome atsakymą, kad bus sudaryta darbo grupė šioms problemoms spręsti. Daugiau jokių žinių nesulaukėme”, – tvirtino V.Kamarauskas.
Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus tvirtino, jog darbo grupė sprendimo peržiūrėti kainas dar nėra priėmusi.
Padeda išvengti užterštumo
V.Kamarauskas sutiko, jog gatves gal reikėtų laistyti dažniau. Tačiau, anot jo, jei šie darbai dabar vyktų, savivaldybė už juos nemokėtų.
„Laistyti reikėtų ne tik miesto gatves, bet ir daugiabučių kiemus. Tada užterštumas sumažėtų”, – tvirtino vadovas.
Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėja Aida Garšvienė tikino, jog gatvių laistymas padeda išvengti užterštumo kietosiomis dalelėmis.
„Pradėjus šiuos darbus, užterštumas kietosiomis dalelėmis ženkliai sumažėjo”, – pastebėjo A.Garšvienė.
Per pastaruosius tris mėnesius padidėjęs užterštumas mieste nustatytas tris kartus. Užvakar užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo nedidelis, o vakar jau šiek tiek didesnis – vidutinis.
Šilutės plente užterštumas padidėjo gegužę, nes vėjas kietąsias daleles atnešė nuo ten esančių statybviečių.
Dažniausiai kietųjų dalelių ore padaugėja pavasarį – kovą, balandį, kai po žiemos gatvėse dar nėra išvalytas smėlio ir druskos mišinys.
Miesto savivaldybės ir „Specialaus autotransporto” sutartyje numatyta, kad įmonė pagal užsakymą turi atlikti ir asfaltuotų bei akmenuotų gatvių plovimo darbus. Šios paslaugos įkainis – per 17 tūkst. litų už 10 tūkst. kvadratinių metrų.
„Plauti gatves ir šaligatvius sudėtingiau nei juos laistyti. Šią paslaugą galėtume atlikti. Savivaldybė ją tik turėtų užsakyti”, – tikino A.Palujanskas.
