Platinami gandai ir siuntinėjamos SMS žinutės privertė kai kuriuos žmones supanikuoti bei atsiimti dalį indėlių iš bankų, pripažino Lietuvos centrinio banko vadovas.
„Dalies indėlių sutartys buvo nutrauktos. Manau, kad nukentės tie žmonės, kurie pasidavė panikai ir prarado palūkanas”, – vakar sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Jis pripažino, kad žino apie žinutes, kurias platina nežinomi „geradariai”. Anot R. Šarkino, trumposiose žinutėse netgi teigiama, kad jis pats yra atsiėmęs indėlį iš banko.
„Paminėtame banke indėlio neturiu. Bet turiu kitame ir jo tikrai nesu atsiėmęs”, – tvirtino centrinio banko vadovas.
R. Šarkinas sakė, kad paniką keliančių žinučių autorių ieško specialiosios tarnybos ir jų suradimas esą yra „tik laiko klausimas”. Kokių Lietuvos komercinių bankų pavadinimai minimi SMS žinutėse, R. Šarkinas neatskleidė.
Nepaisant to, kad dalis žmonių atsiėmė indėlius, jų suma išaugo. Naujausiais centrinio banko duomenimis, spalio 1-3 dienomis įmonių indėlių šalies bankuose padaugėjo 15 mln. litų, žmonių – 57 mln. litų.
„Jei nebus pasiduota panikai, viskas bus gerai”, – sakė R. Šarkinas.
Jis teigė, kad Lietuva pasimokė iš 1994-1995 metų bankų krizės. Sukurta griežtos komercinių bankų priežiūros sistema, dabartiniai bankai yra konservatyvūs ir atsargūs, komercinių bankų indėlininkų interesus gina indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, „Swedbank”, „DnB Nord”, „Snoro”, Ūkio, „Nordea” bankų Lietuvos skyriaus vadovai vakar taip pat tvirtino, kad šalies bankai dirba įprastu ritmu.
Barė „Swedbank”
Antro pagal valdomą turtą Lietuvoje komercinio banko „Swedbank” (buvusio „Hansabanko”) valdybos pirmininkui Antanui Daniui vakar teko viešai pasiaiškinti centrinio banko vadovui, kodėl jo atstovaujamo banko padaliniuose susidaro žmonių eilės.
R. Šarkinas Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje pasiūlė A. Daniui pagalvoti, ar nevertėtų nesivaikyti didesnių pelnų ir užtikrinti tinkamą klientų aptarnavimo spartumą.
„Mes žinome, iš kur atsirado „Hansabankas” – iš Lietuvos taupomojo banko, kur žmonės turėjo daug smulkių indėlių. „Hansabankui” atleidus dalį darbuotojų, prie kasų dėl elementariausių operacijų susidaro eilės. Žmonės, pamatę eiles, pradeda galvoti, kad yra atsiiminėjami indėliai”, – pareiškė R. Šarkinas.
„Paskaičiavome, kad vidutiniškai pas mus žmogus eilėje laukia apie 6,5 minutės”, – tvirtino A. Danys.
Jo teigimu, eilės priklauso nuo paros ar metų laiko. Anot A. Danio, žmonių skaičių banke padidino tai, kad studijuoti sugrįžo studentai, be to, žmonių padaugėja po darbo valandų.
„Ieškome būdų, kaip pertvarkyti darbuotojų darbo grafikus”, – sakė A. Danys.
Pasak Švedijos spaudos, didžiuosius Baltijos šalių bankus valdanti Švedijos finansų grupė „Swedbank”, per metus privalanti grąžinti milijardus Švedijos kronų paskolų, susidūrė su rimtais naujo skolinimosi sunkumais. Latvijoje „Swedbank” ruošiasi atleisti dešimtadalį darbuotojų. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak R. Šarkino, jis atleido darbuotojus jau anksčiau, kai Estijos „Hansabank” įsigijo Lietuvos taupomąjį banką, ir šiuo metu darbuotojų neatleidžia.
A. Danys pripažino, kad gandų taikiniu tapusio banko padėtis panaši į nepavydėtiną SEB padėtį prieš kelerius metus.
„Galbūt tai sutapimas, bet prieš kelerius metus turėjome tokią pat situaciją bankiniame sektoriuje prieš pat rinkimus, kuomet finansinis poveikis buvo ganėtinai stiprus. Indėlių skaičiai yra normalūs, bet aš nemanau, kad situacija yra normali”, – sakė A. Danys.
Jis pripažino, kad atsiimti indėlius iš neva bankrutuojančių šalies bankų raginama ne tik trumposiomis SMS žinutėmis, bet ir skambučiais. A. Danys neatskleidė, kurių bankų bankrotu dar yra bauginama.
„Hansabanko” vadovas pripažino, kad dėl panikos skleidėjų klientai suaktyvėjo, jiems kyla klausimų, tačiau padėtis nėra kuo nors neįprasta.
„Nutrauktų indėlių skaičius nėra nebūdingas. Per dieną nutraukiama 700-1000 indėlių. Ypač tas judėjimas jaučiamas, kuomet didinamos palūkanų normos, ir klientai, nutraukdami seniau sudarytą indėlio sutartį, bando pasidėti indėlį aukštesnėmis palūkanomis”, – tvirtino A.Danys.
Jo teigimu, praėjusią savaitę naujų sutarčių skaičius buvo didesnis negu nutrauktų.
„Aš manau, kad klientai nesupanikavo, bet klausimų apie bankinę sistemą padaugėjo. Reiktų vadovautis faktais, o ne „patikimų ekspertų” nuomonėmis”, – sakė A. Danys.
Paskutinį kartą panika neva dėl galimo banko bankroto buvo kilusi 2003 metais. Tuomet indėlininkai iš tuometinio Vilniaus banko per vieną mėnesį atsiėmė apie 500 mln. litų.
Skirtų milijardą
R. Šarkino vertinimu, Lietuvos bankų rodikliai yra geri – kapitalo pakankamumo rodiklis rugsėjo pradžioje siekė 12 proc. (normatyvas – 8 proc.). Anot jo, jokiam bankui negresia bankrotas, tačiau jeigu dėl žmonių panikos kam nors iškiltų problemų, centrinis šalies bankas yra pasiruošęs suteikti pagalbą.
Lietuvos bankas, nepažeisdamas lito padengimo užsienio valiuta bei aukso atsargomis normatyvų, galėtų skirti apie 1 mlrd. litų likvidumo paskolų, jeigu šalies komerciniams bankams to prireiktų.
„Šiandien tų paskolų mūsų bankams tikrai nereikia. Šįryt bankų sąskaitose buvo 3,4 mlrd. litų, jie atlieka visas operacijas”, – vakar teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Anot jo, teoriškai, jei būtų reikalinga didesnė suma, prireiktų atitinkamų Vyriausybės, Seimo sprendimų.
„Mes susitinkame su bankais visą laiką ir kol kas tokio poreikio tikrai nėra ir nebuvo”, – sakė R. Šarkinas.
Anot jo, Lietuvos komerciniai bankai turi apie 40 mlrd. litų indėlių, yra suteikę apie 70 mlrd. litų paskolų.
R. Šarkino teigimu, jis pritartų, jei Europos Sąjungoje būtų nutarta padidinti draudžiamo indėlio sumą.
„Mes palaikytume tai, ką pasiūlė Europos Komisija – draudžiamo indėlio sumą padidinti iki 100 tūkstančių eurų”, – sakė R.Šarkinas.
Šiuo metu Lietuvoje kredito įstaigos bankroto atveju indėlininkui priklauso 100 proc. indėlio, kurio suma siekia iki 3 tūkst. eurų, ir 90 proc. sumos iki 22 tūkst. eurų. Todėl maksimali draudimo suma yra 20,1 tūkst. eurų.
Amerikiečiai prašo pinigų
Bankrutuojantis JAV investicijų bankas „Lehman Brothers”, kurio žlugimas įvardijamas pačiu didžiausiu bankininkystės istorijoje, reikalauja savo pinigų, esančių Lietuvos bankuose. Bankas jo bankroto bylą nagrinėjančio teismo paprašė leisti naudotis savo lėšomis, esančiomis ir Lietuvos, Izraelio bei Kazachstano bankų sąskaitose. Jose esančios sumos neatskleidžiamos. Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai oficialiai kratosi sąsajų su „Lehman Brothers”, tačiau pripažįsta, kad ryšių su šiuo bankų turi jų motininiai bankai Skandinavijoje.
Švedijos „Swedbank” iš „Lehman Brothers” galės reikalauti 1,35 mlrd. dolerių – tokia apdraustų įsipareigojimų suma liko žlungančiame JAV banke. Danijos „Danske bank” taip pat turi 800 mln. dolerių dydžio apdraustų įsipareigojimų. Tuo tarpu Švedijos SEB grupę su „Lehman Brothers” sieja 64 mln. eurų. Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas teigė, kad Lietuvos bankai banke „Lehman Brothers” turėjo 2,9 mln. eurų.
Miega ramiai
Pasaulį krečiant finansų krizei ir JAV bei Europos Sąjungos valstybėms gelbstint bankrutuojančius bankus, Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas teigia miegantis ramiai.
„Šiuo metu indėliai yra apdrausti ir jokios grėsmės jiems nėra. Bankai turi pakankamai finansinių resursų tam, kad jie būtų garantuoti. Kviečiu imti pavyzdį iš savęs – šiuo metu ramiai miegu ir laikau savo ir šeimos indėlius šalies bankuose”, – vakar sakė G. Kirkilas.
Vis dėlto jis pripažino, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, jau jaučia finansinės ir energetinės krizės padarinius. Tačiau, jo teigimu, kitų šalių finansinių institucijų žlugimas tiesiogiai šalies bankų kol kas nepaveikė.
