Norvegijoje jau kelis dešimtmečius egzistuoja tradicija nekilnojamojo turto reikalus tvarkyti bankų įkurtose agentūrose.
Vis dar pelninga Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vilioja ne tik greitų pinigų besitikinčius pavienius tarpininkus, bet ir stambius bankus. Ant jų poskyrių langų jau galima matyti iškabintus pasiūlymus pirkti nekilnojamąjį turtą. Tokia praktika kelis dešimtmečius gyvuoja Norvegijoje, kur tarpininkaujant bankų įkurtoms bendrovėms sudaroma apie 80 proc. nekilnojamojo turto sandorių.
Krizės pasekmės
Šiuo metu, kai būsto rinkoje įtampą pakeitė sąstingis, nemaža dalis nekilnojamojo turto agentūrų tikisi kuo greičiau sulaukti laikų, kai prie jų durų vėl eilėmis rikiuosis pirkėjai. Jeigu sąstingis užtruktų ir per metus būtų užregistruota rekordiškai mažai sandorių, ne viena nekilnojamojo turto agentūra turėtų užsidaryti.
Tokie procesai prieš du dešimt-mečius buvo užfiksuoti Norvegijoje – čia 1988–1992 m. tęsėsi nekilnojamojo turto krizė.
„Tai buvo sunkūs laikai Norvegijos brokeriams. Dauguma jų kontorų užsidarė. Nekilnojamojo turto kainos po truputį krito, tačiau sandorių būdavo labai mažai. Turto pardavėjai pirkėjams siūlydavo įvairių nuolaidų. Pavyzdžiui, namą nusižiūrėjusiam pirkėjui būdavo leidžiama jame pagyventi mėnesį, įvertinti pranašumus ir tik tuomet nuspręsti, ar jis perka tą namą, ar ne”, – pasakojo buvęs brokeris Thore’as Cato Stentumas, vadovaujantis Norvegijos banko „Postbanken” įkurtai bendrovei.
Patikimumo garantas
Krizei užsitęsus, daugelis brokerių buvo priversti nutraukti veiklą. Tačiau savo pozicijas tarpininkavimo rinkoje sustiprino bankai. Jie įkūrė nekilnojamojo turto bendrovių, o brokerius susodino dirbti bankų filialuose.
„Žmonėms, perkantiems arba parduodantiems nekilnojamojo turto objektus, labai svarbu susirasti patikimą tarpininką, kuris padėtų susiorientuoti rinkoje. Eidamas pas nepažįstamą brokerį klientas nėra tikras, ar jam bus pasiūlytas objektas už realią rinkos kainą. Bankas, teikiantis būsto paskolas, yra suinteresuotas, kad perkamas būstas nebūtų pervertintas. Be to, bankas suteikia papildomų patikimumo saugiklių”, – bankuose įkurtų agentūrų pranašumus vardijo T.C.Stentumas.
Bankuose dirbantys brokeriai įsipareigoja ne tik tarpininkauti tarp būstą perkančio ir jį parduodančio asmens, bet ir sutvarkyti visus su sandoriu susijusius dokumentus, užtikrinti, kad būtų atsiskaityta ir būstas būtų įregistruotas naujo savininko vardu.
Pirmi žingsniai
Norvegai viliasi, kad jų šalyje klestintis tarpininkavimo modelis prigis ir Lietuvoje, kur šių metų pradžioje „DnB Nord” bankas įkūrė nekilnojamojo turto agentūrą. Trijuose didžiausiuose šalies miestuose jau dirba dvi dešimtys bendrovės „DnB Nord būstas” brokerių.
„Kol kas mūsų paslaugomis patenkinti ir tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą, ir tie, kurie parduoda. Šiuose sandoriuose dalyvauti suinteresuotas ir bankas”, – dienraščiui sakė „DnB Nord būsto” direktorius Gediminas Jankauskas.
Anot jo, klientams labai svarbu, kad užsukus į agentūrą galima gauti visas banko paslaugas: „Mūsų bendrovės darbuotojai padeda klientui pasirinkti būstą pagal jo šeimos finansines galimybes. Kadangi įvertiname, kokią paskolą asmuo gali gauti iš banko, tai pateikiame jam tik tuos būstus, kuriuos jis gali nusipirkti.”
Brokeriai padeda sutvarkyti visus su paskola susijusius dokumentus, išsprendžia turto įkeitimo klausimą. Be to, jie padeda klientui parduoti senąjį būstą, kuris neretai taip pat būna įkeistas bankui.
Patys neperka
Paklaustas, kaip brokeriams pavyksta suderinti ir pirkėjui, ir pardavėjui priimtiną kainą, G.Jankauskas tvirtino, kad bankas yra labiausiai suinteresuotas, kad būstas būtų parduotas rinkos kaina.
„Bankas siekia išduoti paskolas minimalia rizika. Sumažinti sandorio kainos taip pat nesiekiame, nes mūsų, kaip tarpininkų, uždarbis nuo to priklauso. Taigi esame suinteresuoti, kad kaina tenkintų ir pardavėją, ir pirkėją”, – aiškino G.Jankauskas.
Pašnekovas įrodinėjo, kad banko įmonė nesiekia dirbtinai didinti parduodamo turto kainos: „Dažnai pasitaiko atvejų, kai agentūros mėgina užsidėti antkainį prie pardavėjo gauti norimos kainos. Kuo labiau agentūra apgaus pirkėją, tuo daugiau jai nubyrės. Klientai gali būti ramūs, kad mes nebandysime jų turto įsigyti, o vėliau brangiau perparduoti ir iš to uždirbti. Mūsų įmonė būstus pardavinėja už tą pačią kainą, kaip pageidauja ir pardavėjas. Galime užtikrinti, kad tas pats būstas bus pardavinėjamas kelių agentūrų skirtingomis kainomis.”
Kitos tradicijos
„DnB Nord būstas” per pusmetį sukaupė nemažą parduodamo nekilnojamojo turto duomenų bazę. Siūlomi įsigyti ne tik naujos, bet ir senesnės statybos būstai. Kiti Lietuvos komerciniai bankai taip pat savo klientams siūlo įsigyti naujos statybos būstus iš partnerių finansuojamų projektų.
Tiesa, ar norvegiškas tarpininkavimo modelis prigis Lietuvoje, kol kas prognozuoti sunku. Norvegijos kaimynėje Švedijoje bankai neskuba kurti savų nekilnojamojo turto agentūrų. Tiesa, tam yra paaiškinimas – švedai, kitaip nei norvegai, labiau linkę būstą nuomoti, nei pirkti.
Lietuva šiuo aspektu yra panašesnė į Norvegiją, kur dauguma gyventojų yra būsto savininkai, o ne nuomininkai. Šis faktas teikia daugiausia vilčių bankuose dirbantiems brokeriams.
