Nors saugumo specialistai neriasi iš kailio bandydami apsaugoti žmones nuo mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, tokių nusikaltimų tik daugėja. Kartais atrodo, kad sukčiai žingsniu lenkia ir bankus, ir pareigūnus.
Nuostoliai – milžiniški
Praėjusiais metais dėl mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, bankomatų plėšimų ir panašių nusikaltimų Europos finansų institucijos patyrė 439 mln. eurų (daugiau kaip 1,5 mlrd. litų) nuostolių. Tai maždaug dvidešimtadalis Lietuvos biudžeto. Baisiausia, kad šie skaičiai auga milžinišku greičiu. Nevyriausybinės organizacijos Europos bankomatų saugumo komandos (angl. – EAST European ATM Security Team) duomenimis, dar 2006-aisiais, palyginti su praėjusiais metais, šie nuostoliai buvo 43 proc., arba 133 mln. eurų (459 mln. litų) mažesni.
Kokią žalą dėl vagysčių iš bankomatų patyrė Lietuvos bankai, oficialiai neskelbiama, tačiau ekspertai įsitikinę, kad mūsų šalyje, kaip ir visoje Europoje, panašių nusikaltimų daugėja arba didėja jų mastas.
Nusikaltėliai labiau organizuoti
„Iki šiol Lietuvoje mažiausiai 30 proc. bankomatų neapsaugoti moderniomis apsaugos priemonėmis. Maždaug pusė jų neatitinka EMV (angl. – „Europay”, „Mastercard”, „Visa”) saugumo standartų. Tačiau bankai daug dirba šioje srityje ir tikimasi, kad iki 2010 m. daugelis įrenginių bus saugesni”, – sakė bankomatų saugumo priemones diegiančios įmonės „Penki kontinentai” grupės bendrovės BS/2 Programinės įrangos pardavimo vadovas Karolis Mačionis.
Tačiau tam reikia didžiulių investicijų, kurios atsipirks negreitai.
Be to, EMV saugumo standartai visų bėdų taip pat neišspręs, mat vagišiai nestovi vietoje. Saugumo specialistė iš Makedonijos Elizabeta Ilieva, koordinuojanti nusikaltimų tyrimus Pietų Europos valstybėse, pripažino, kad duomenų vagystės ir bankomatų plėšimai įgauna vis didesnį tarptautinį pobūdį. „Kartais atrodo, kad nusikaltėliai yra labiau organizuoti nei teisėsaugos pareigūnai”, – kalbėjo ji.
Veikia tarptautiniu mastu
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos EAST koordinatorius Lachlanas Gunnas tvirtino, kad nusikaltėliai aktyviausiai veikia tose šalyse, kuriose dar neįdiegti EMV saugumo standartai.
„100 proc. apsisaugoti nuo nusikaltėlių neįmanoma, tačiau ten, kur įdiegti saugumo standartai ir imtasi papildomų priemonių, patiriami nuostoliai mažesni”, – teigė L.Gunnas.
Labiausiai pažeidžiamos yra nelustinės kortelės su magnetine juostele. Tačiau jų atsisakyti kol kas neįmanoma.
„Didžiojoje Britanijoje visi bankomatai atitinka EMV standartus, bet iš mūsų piliečių kortelių pinigai taip pat vagiami. Kol bus naudojamos kortelės su magnetine juostele, vagysčių neišvengsime. Tai labai sudėtingas klausimas, mat kortelėmis atsiskaitome visame pasaulyje, o yra šalių, kuriose kortelės su mikroschemomis dar nenaudojamos. Taigi nenorėdami savęs izoliuoti, esame priversti taikyti abi technologijas”, – aiškino L.Gunnas.
Dėl to Europos finansų institucijos vis daugiau nuostolių patiria užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Pietų Afrikos Respublikoje, Korėjoje, Honkonge ir kitur.
Nors pastaruoju metu įvairiose šalyse daugiausia įkliūva nusikaltėlių iš Rumunijos, tačiau neatsilieka ir lietuviai. „Visai neseniai Kazachstane pagauti du lietuviai, turėję vadinamųjų balto plastiko kortelių, į kurias nusikaltėliai įrašo pavogtus tikrų kortelių duomenis”, – pasakojo bendrovės BS/2 generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladas Lapinskas.
Dažniausi sukčiavimo būdai
Dažniausiai nusikaltėliai į bankomatus įmontuoja nedidelius įrenginius, nuskaitančius mokėjimo kortelių duomenis. Iš jų vėliau pagaminamos vadinamosios baltosios kortelės, į kurių magnetinę juostelę (neretai pagamintą iš vaizdo juostų) kompiuteriu nukopijuojami tikrosios kortelės duomenys. Minėti įrenginiai atrodo kaip prie bankomato priklijuotos papildomos detalės. Tačiau jos gali būti įmontuotos ir bankomato viduje.
Taip pat neretas atvejis, kai bankomatuose įmontuojamos kameros arba netikros klaviatūros PIN kodams fiksuoti.
Kitas būdas, kai į kortelės nuskaitymo mechanizmą įdedami įrenginiai, kurie neleidžia išimti kortelės. Užsiblokavus kortelei sukčiai prieina ir siūlo pagalbą, tačiau iš tikrųjų jie nužiūrinėja PIN kodus. Užstrigus kortelei reikia nedelsiant skambinti į banką ir ją užblokuoti.
Panašūs įrenginiai dedami ir į pinigų išdavimo mechanizmą. Kai kas naudoja net popierių arba rentgeno nuotraukas. Kai bankomatas neišduoda pinigų, nieko neįtariantys vartotojai tiesiog paskambina į banką ir praneša, kad bankomatas sugedo. Klientui pasišalinus, vagišiai ištraukia įrenginį kartu su pinigais ir dingsta.
Iki šiol buvo manoma, kad PIN kodai yra labai saugūs ir jų negalima pavogti ar „nulaužti”, nebent žvilgtelėtum per petį kodą renkančiam asmeniui arba tai nufilmuotum. Todėl vartotojai buvo skatinami ranka pridengti skaičių mygtukus. Tačiau pastaruoju metu padaugėjo ir įsilaužimų į bankomatų kompiuterinę sistemą. Taip galima sužinoti visus kortelių naudotojų duomenis, nenaudojant įprastų gudrybių – pakeistų bankomatų klaviatūrų, kortelių skaitytuvų ir paslėptų kamerų.
