Komerciniuose bankuose vartojimo paskolas ėmę gyventojai įsitikino – prieš pasirašant sutartį būtina atidžiai ją perskaityti. Antraip pašto dėžutę gali užkimšti reklaminių skrajučių pluoštas.
Asmens duomenys – prekybininkams
Trisdešimtmetis Aurelijus kas mėnesį uždirba apie 2,5 tūkst. litų. Didžiąją dalį atlyginimo jis skiria būsto kreditui grąžinti.
„Kai taip sparčiai viskas brangsta, susitaupyti atostogoms beveik nelieka galimybių, tačiau ilsėtis norisi”, – pasakojo vadybininku dirbantis vyras. Interneto svetainėse palyginęs skirtingų bankų vartojimo paskolų teikimo sąlygas Aurelijus pasirinko „Hansabanką”. Patikrinę kliento asmens duomenis ir įvertinę mokumą, banko darbuotojai parengė vartojimo paskolos sutartį.
„Manęs nepaklausę, kaip pageidaučiau gauti pinigus, įbruko sutartį, kurioje nurodyta, kad paskolą perves į banko ir „Maximos” bendrą kortelę. Man tokios kortelės nereikia, todėl paprašiau parengti kitokią sutartį”, – pasakojo vyras.
Jeigu jis būtų pasirašęs sutartį, „Hansabankas” vyro asmens duomenis būtų perdavęs bendrovei „Maxima LT”, kuri klientą būtų įtraukusi į vykdomą pirkėjų lojalumo programą. Pasirašydamas sutartį klientas sutinka gauti informaciją ir reklaminę medžiagą apie „Maximos LT” vykdomas lojalumo programas.
„Nuo reklaminių lankstinukų ir taip lūžta pašto dėžutė, papildomų šiukšlių man nereikia”, – piktinosi Aurelijus.
Informacijos bet kam nedalija
„Hansabanko” Vartojamojo finansavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė pabrėžė, kad bankas su bendrove „Maxima LT” klientų duomenimis dalijasi tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai klientas pageidauja gauti kredito kortelę „Hansabankas/Maxima”. Jeigu vartojimo paskolos paraiškoje tokio pageidavimo klientas nenurodo, informacija apie jį prekybos tinklui neteikiama.
L.Lapinskaitė negalėjo paaiškinti, kodėl minėtu atveju nepasiteiravus, kaip klientas pageidauja gauti paskolą, jam pirmiausia buvo įbrukta standartinė sutartis. Banko darbuotojai klientus ragina skaityti sutartis prieš jas pasirašant ir aiškiai išdėstyti konsultantams, kokios paskolos jie pageidauja.
Vartojamojo finansavimo departamento direktorė tikino, kad bankas, saugodamas klientų jam patikėtas lėšas, veiklą grindžia griežtos profesinės veiklos ir etikos principais. Bankas garantuoja, kad jam atskleista informacija, įskaitant ir apie klientus, yra tinkamai saugoma ir nebus panaudota pažeidžiant kliento interesus ir teisės aktų reikalavimus.
Specialistai rado pažeidimų
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė pabrėžė, kad minėta „Hansabanko” sutartis prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatams. Specialistams užkliuvo būtent tas punktas, pagal kurį asmuo, pasirašydamas šią sutartį, automatiškai sutinka gauti reklaminę medžiagą, o tai prieštarauja įstatymui.
„Asmeniui, pasirašančiam šią sutartį, turėtų būti suteikta galimybė sutikti arba nesutikti, kad jam būtų siunčiama reklaminė medžiaga”, – kalbėjo R.Sinkevičiūtė.
Iš esmės minėtas sutarties punktas įstatymams neprieštarauja, jei asmuo pats pasirenka, kokios paslaugos jam reikia. Jeigu asmuo pasiima vartojimo kreditą turint „Hansabanko” kortelę, kuri yra ir „Maximos” lojalumo kortelė, tai savaime suprantama, kad „Maxima”, kaip partnerė, turi būti apie tai informuota. „Maxima” turi teisę žinoti, kam teikia paslaugą.
