Vis dažniau įmonėms, prašančioms pratęsti arba atidėti paskolos grąžinimo terminą, nepavyksta susitarti su bankais arba šie kelia sąlygas, prilygstančias bankrotui.
Nekilnojamojo turto nuoma ir plėtra užsiimanti „Lodena”, iki pernai gruodžio tvarkingai atidavinėjusi paskolą „Swedbank” prašė pratęsti paskolos terminą, nes grąžinti ją gali tik pardavusi pastatytą objektą. Bankas pareikalavo papildomo įkeitimo ir paskolos terminą nukėlė iki gegužės mėnesio. Įmonei atsisakius daryti papildomą įkeitimą, bankas pateikė ieškinius teismui.
„Esame vieni pirmųjų, patyrę bankų sistemos drastiškus žingsnius. Pernai rugsėjo mėnesio vertinimu buvome įkeitę bankui 9 mln. Lt, o paskola sudarė 5 mln. Lt, buvo išreikalautas mano asmeninis laidavimas, jo iki kažkodėl „nenuėmė”. Šie banko veiksmai priveda mokią bendrovę prie bankroto ir didžiausia grėsmė ta, kad įmonės įkeistas ir neįkeistas turtas gali būti išparduotas pusvelčiui paties banko turto valdymo bendrovėms”, – sako beviltiškoje padėtyje atsidūręs Džiugimantas Jazdauskas, „Lodenos” direktorius.
Šventojoje namų kvartalą pastačiusi „Vakarų gotika” taip pat pernai gruodį sustabdė paskolos grąžinimą bankui.
„Bankas buvo pažadėjęs suteikti paskolą namų pirkėjams, jei juos rasime. Radome namus norinčią pirkti įmonę, bet bankas tyli ir rengia mūsų įmonės restruktūrizaciją. Palūkanas bankas gavo, baudas išieškos, jam atiteks ir mūsų turtas”, – sako Stanislovas Rubežius, „Vakarų gotikos” direktorius.
Ketvirtadienį „Swedbank” nerado laiko komentuoti susidariusios padėties dėl negalinčių grąžinti paskolų įmonių.
Nori užtarimo
Bankų veiksmus vadinantys prasidedančia visuotine nacionalizacija, verslininkai teigia pasigendantys aiškesnės valdžios pozicijos.
„Reikėtų uždrausti bankams išvežti pinigus į Skandinaviją, tada nebus tokio be išlygos tikslo juos atiminėti. Čia reikalingas visas paketas priemonių. Dabar bankai turi išskirtines pozicijas, nors jie yra pelno siekiančios organizacijos. Mes nesakome, kad neturime grąžinti paskolų, bet reikalingos protingos derybos. Jiems nieko nereiškia ir tai, kad pernai gavome Vyriausybės institucijos INVEGA garantijas”, – teigia D. Jazdauskas.
Prognozuojama, kad didysis sprogimas, kai įmonės, ypač susijusios su nekilnojamuoju turtu, nebepajėgs grąžinti paskolų, prasidės balandį.
„Kol kas valstybė užima statisto vaidmenį, o verslo gaivinimo planas yra tik numestas masalas”, – priduria Vida Kažuro, Klaipėdos prekybos pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja.
Reklama: organizacijos valdymo sprendimai
