Į nepageidaujamų klientų gretas, šalia čia jau senokai atsidūrusių nekilnojamojo turto projektais užsiimančių verslininkų, bankai įtraukė ir šilumininkus.
Šimtamilijoninius nuostolius skaičiuojantys energetikai jau ne tik negali už Europos Sąjungas lėšas rekonstruoti sovietinio šilumos ūkio, bet ir jaučia apyvartinių lėšų stygių. Į tokią padėtį patekusioms įmonėms gauti kreditus itin sudėtinga, tad iškyla grėsmė įsiskolinti pagrindinio kuro – dujų – tiekėjams, kurie nelabai linksta į kompromisus.
Antradienį paaiškėjo, kad centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija” nesulaukė pasiūlymų 15 metų suteikti 4,54 mln. eurų (15,67 mln. litų) paskolą tinklų atnaujinimui.
Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios „Klaipėdos energijos” generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys sako, jog įmonė neturi 100 proc. visų reikalingų apyvartinių lėšų.
„Gauti banko paskolas mus tikrai yra labai sunku”, – pripažįsta J. Kregždys.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad jau yra signalų dėl šilumininkų patiriamų sunkumų gaunant paskolas.
„Įmonės nebeturi galimybių naudoti Europos Sąjungos fondų paramą šilumos tinklų atnaujinimui, nes reikia įnešti ir savo indėlį – tam pinigų nebėra. Dėl nelanksčios šilumos kainų nustatymo metodikos bendrovės patiria milžiniškus nuotolius, nes dujos brangsta kas mėnesį. Be to, dujų tiekėjai verčia pasirašyti sutartis, kuriose yra labai daug įvairių jiems naudingų saugiklių. Pavyzdžiui, kainos skaičiuojamos pagal prieš tai buvusių šešių mėnesių lygį, tad ir dabartinį šio kuro pigimą pajusime kur kas vėliau. Jei dėl šiltesnių orų suvartojai mažiau dujų nei užsiprašei – vis tiek reikia mokėti daugiau. Todėl, pavyzdžiui, Jonavai šilumą tiekianti įmonė šilumą dabar turi parduoti po 20 centų už kilovatvalandę, nors savikaina siekia 27 centus, ir turi didelių problemų su skolinimusi”, – sakė V. Stasiūnas.
Šilumos tiekėjų asociacija suskaičiavo, kad dėl galiojančios šilumos kainų nustatymo metodikos bendrovių nuostoliai iki šių metų pabaigos perkops 400 milijonų litų. „Klaipėdos energijos” nuostoliai per pastaruosius dvejus metus gali viršyti 20 mln. litų. Situacija esą pagerės, kai bus priimtos įstatymo pataisos, leisiančios atsižvelgiant į kuro kainas šilumos tarifą perskaičiuoti kas mėnesį. Bendrovės veiklos išlaidos, įtraukiamos į tarifą, būtų tvirtinamos metams.
„Pirmiausia – efektyvumo didinimas”
Andrius URBONAS, „Swedbank” Lietuvoje Verslo bankininkystės tarnybos vadovas
Natūralu, kad esant dabartinei ekonominei situacijai, bankas itin atidžiai vertina kiekvieną atskirą finansavimo projektą. Finansuojame tuos projektus, kurie pirmiausiai yra skirti verslo efektyvumo didinimui, nes manome, kad šiandien efektyvumas yra geriausias vaistas prieš ekonomikos recesiją. Paprastai finansavimas suteikiamas įvertinus konkretaus projekto ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas. Jeigu manome, kad šie rodikliai tinkami, paskolos suteikiamos. Be to, mažėjant indėlių apimtims rinkoje bankai yra priversti arba mažinti skolinimo apimtis, arba pritraukti lėšų iš tarptautinių rinkų. Mūsų bankas vien per spalį padidino paskolų portfelį 169 milijonais litų, kai visa paskolų rinka per mėnesį išaugo tik 81 milijonu litų. Iš „Swedbank” grupės per spalį buvo papildomai pritraukta daugiau nei milijardas litų.
