Nurimus būsto paskolų bumui finansų įstaigos didina mokesčius, siekdamos susirinkti pelno
Lietuvoje būsto kainoms sustojus ties beveik neįperkamo turto riba, komerciniai bankai keičia taktiką ir ima vilioti pasiskolinti norinčių klientų likučius. Vieni desperatiškai siūlo refinansuoti paskolas, kiti perša pigesnę valiutą, garantuodami mažesnes įmokas, tačiau realią paskolos naštą gyventojas pajunta tik uždaręs banko duris.
Kadangi pinigų dalybos lėtėja, bankininkai po truputį griežtina sąlygas norintiems anksčiau grąžinti kreditus arba perbėgti į kitą banką.
Rinkos pokštai
Kylant kainoms ir tarpbankinei palūkanų normai skolininkai, kurie buvo pasirinkę kintamąsias palūkanas, pajuto akivaizdžiai padidėjusį įmokų svorį. Paskolas paėmę lietuviai savo kailiu patyrė, kaip mažoje Rytų Europos valstybėje veikia permainingos pasaulio finansų rinkų nuotaikos.
Praėjusiais metais įsisiautėjus rizikingų būsto paskolų krizei JAV, visame pasaulyje ėmė kilti tarpbankinės palūkanų normos. Palūkanos labiau augo paskolų litais nei eurais ne tik dėl krizės JAV, bet ir dėl išaugusios lito paklausos.
Tarpbankinės palūkanos yra kintama ir didžiausia dalis palūkanų, kurias skolininkai moka bankams. Mažesnę dalį sudaro fiksuotas mokestis – banko pelno marža. Lietuvoje pastaruoju metu ji svyruoja nuo 0,6 iki 1 proc. Aukščiausią tašką tiek euro, tiek lito palūkanos pasiekė praėjusių metų gruodį. Kintamosios palūkanos litais per 2007 m. buvo išaugusios kone du kartus: nuo beveik 4 proc. sausį iki 7,37 proc. gruodį.
Slegianti palūkanų našta
Kaip tik praėjusių metų gruodžio viduryje buvo peržiūrėta vilniečio M.Š. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paskolos litais palūkanų norma.
Vyriškis 2006-ųjų pabaigoje įsigijo dviejų kambarių butą. Tam iš „Sampo” banko pasiskolino 270 tūkst. litų. „Pusmetį atidėjau paskolos grąžinimą, todėl mokėjau tik palūkanas, mėnesio įmoka siekė 1300 litų. Rugsėjį pradėjau grąžinti ir paskolą, tad mokėti teko jau apie 1500 litų. Po to, kai gruodį bankas peržiūrėjo palūkanas, jos išaugo iki 8 proc., o mėnesio įmoka – iki daugiau nei 1900 litų”, – pasakojo vilnietis. Jis skundėsi, kad tiek daug išaugus palūkanoms darosi sunku sumokėti komunalinius mokesčius, mažai pinigų lieka kitoms išlaidoms.
Jei pašnekovas paskolą būtų paėmęs eurais, šiandien per mėnesį mokėtų ne daugiau nei 1,5 tūkst. litų. Taip pat panašią sumą mokėtų, jei imdamas paskolą litais būtų pasirinkęs fiksuotąsias palūkanas.
Klientas ar pelnas?
Tai tik vienas pavyzdžių, kaip bankų klientai nukenčia, nes nepasidomi rinkoje esama padėtimi ir galimybėmis keisti sutarčių sąlygas, peržiūrėti paskolos valiutą, derėtis dėl maržos, fiksuoti palūkanų normas. Šis pavyzdys, ko gero, kalba ne tik apie kliento neišmanymą, bet ir apie banko vadybininkų požiūrį, ar šie nori surasti klientui palankiausią sprendimą.
Kauniečiui R.G. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasisekė labiau. Paskolą namui įsigyti jis paėmė tame pačiame „Sampo” banke. Po to, kai Europos centrinis bankas ėmė didinti palūkanų normą, Lietuvos bankai ėmė konkuruoti dėl klientų, siūlydami mažesnę maržą.
„Paskambinau vadybininkei ir pasidomėjau, ar galima sumažinti maržą, ir ji buvo peržiūrėta. Vėliau jau pats sulaukiau skambučio, vadybininkė pasiūlė dar kartą mažinti maržą”, – kliento interesais besirūpinančia banko vadybininke džiaugėsi kaunietis.
Refinansuoti populiaru
Galimybė sumažinti maržą, kartu įmoką bankui, – pagrindinis prieš mėnesį pradėjusios veikti „Sampo” banko refinansavimo akcijos koziris. „Klientų, pasirašiusių paskolų sutartis prieš kelerius metus, mokamos maržos yra labai didelės ir neadekvačios toms, kurios siūlomos dabar. Didesnę naudą galime pasiūlyti ir tiems, kas paskolą yra paėmę litais, dabar palūkanų litais ir eurais atotrūkis gana ryškus, pakeitę paskolos valiutą žmonės gali nemažai sutaupyti”, – kalbėjo „Sampo” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis. Gana daug žmonių junta, kad kyla palūkanos, tačiau tai vertina kaip neišvengiamą dalyką, todėl dažnai nė nesikreipia į banką ir neprašo peržiūrėti paskolos sutarties sąlygų. „Mes negalime pakeisti tarpbankinės palūkanų normos, tačiau galime pakeisti sąlygas, kurios priklauso nuo banko. Pirmiausia tarp tokių yra marža”, – dėstė pašnekovas.
D.Jasinskis tikino, kad klientams, kurie tvarkingai moka įmokas ir turi pakankamai pajamų, jei paskola yra gerokai mažesnė nei dabartinė turto vertė, gali būti pasiūlyta 0,6 proc. marža.
Nuomonę keisti brangiau
Tie, kas sumanė pakeisti paskolos sutarties sąlygas, peržiūrėti maržą, pakeisti valiutą ar fiksuotas palūkanas kintamosiomis, turėtų neskubėti. Mat bankai visoms šioms procedūroms taiko tam tikrus ribojimus ir mokesčius.
Siekdamas išvengti „neįprastai dažnų” klientų prašymų keisti sutartis, SEB bankas nuo šiandien didina mokesčius už valiutos, palūkanų tipo ir peržiūrėjimo termino keitimą, anksčiau laiko grąžintą kreditą.
„Mokestis keičiasi tik tiems būsto kreditą turintiems klientams, kurie sutartį keisti nori anksčiau sutartyje nustatyto laiko, t. y. anksčiau nei palūkanų keitimo dieną”, – dėstė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.
„Ne palūkanų keitimo dieną keičiant kredito valiutą, palūkanų tipą ir peržiūrėjimo terminą, taip pat prieš laiką grąžinant kreditą, bus taikomas procentinis mokestis. Jis bus nustatomas individualiai, jo dydis priklausys nuo paskolos likučio sumos ir iki kredito pabaigos likusio termino”, – aiškino banko atstovas. Procentinis mokestis svyruos nuo 1 iki 3 proc., tam tikrais atvejais gali būti mažesnis nei 1 proc.
Didina mokesčius
Kad didina komisinius už banko operacijas, prieš savaitę pirmas paskelbė „Hansabankas”. Nuo gegužės 6 d. brangs pervedimas ir įmokų priėmimas tiek banko skyriuose, tiek operacijas atliekant elektroniniame banke hanza.net, didės ir sąskaitų tvarkymo mokestis, sąskaitų išrašų teikimas. Elektroninės bankininkystės paslaugas nuo 0,8 Lt iki 1 lito brangina ir „Sampo” bankas.
