Sumaištis pasaulinėje nekilnojamojo turto rinkoje įkaito iki raudonumo. Savininkai nebeįstengia ne tik mokėti paskolų įmokų bankams, bet ir mokesčių. Tradiciškai visos finansinės pasaulio nelaimės atsirita ir iki mūsų. Kada sulauksime? – skelbia „Vakaro žinios” .
Triskart pigiau!
Prieš pusantrų metų Jungtinės Valstijos pasauliui parodė, kas jo laukia. Ekonominė krizė. Amerikiečių problemos netruko atsiristi. Džiaugiamės” bedarbių pulkais, įmonių bankrotais, žvėriškomis paskolų palūkanomis, sumažėjusiomis pajamomis ir… pamažu pingančiu būstu.
Pas mus namai pinga tik pamažu. O JAV nuaidėjo kurtinantis būsto kainų burbulo sprogimas. Žmonės nebepajėgia susimokėti mėnesinių įmokų bankams.
Bankininkai masiškai atima išsimokėtinai pirktus namus ir parduoda už skatikus, buvusių savininkų maldų negirdi. Šią savaitę Niujorke pradėti rengti masiniai nekilnojamojo turto aukcionai. Paklausa milžiniška. Tūkstantis pirkėjų varžosi dėl 100 iš buvusių savininkų atimtų namų. Ko nesigrumti? Dabar už 300 tūkst. dolerių (banko paskolintų) pirktas namas to paties banko siūlomas įsigyti vos už 100 tūkstančių.
Euforija, triukšmas, noras įsigyti geidžiamą būstą – tokia tvyrojo atmosfera aukcione. „Vakaro žinių” žurnalistai domėjosi, kas dedasi prie pastato, kuriame vyksta „išpardavimas”. Ten tyliai protestuoja ką tik brangius namus praradę žmonės. Ir tie, kurie jau gavo bankų įspėjimus, kad privalo tučtuojau išsikraustyti.
Kada ši banga atsiris iki mūsų? Juk ir naujosiose ES šalyse piliečiai su didžiausiu apetitu skolinosi milijonų vertiems butams.
O ji jau atsirito
Latvijoje pastarąjį mėnesį drastiškai padaugėjo nekilnojamojo turto, parduodamo už skolas iš varžytinių. Kovo pradžioje elektroninėje duomenų bazėje figūravo 509 skelbimai apie nusavintus ir parduodamus objektus, – tai 33 proc. daugiau negu prieš mėnesį.
Labiausiai padaugėjo išvaržomų žemės ir miškų sklypų savininkų. Aukcionuose parduodamų praskolintų butų padaugėjo nuo 178 iki 224. Net 73 butai siūlomi pakartotinai ir 25 proc. pigiau. O 25 butai – trečiąkart su 40 proc. nuolaida.
Ypač graudi ateitis laukia latvių, prisipirkusių butų senos statybos tipiniuose daugiaaukščiuose. Net prestižiniais laikomuose rajonuose tokie butai siūlomi po 400 latų (1952 litus) už 1 kv. m. Nepavykus sandoriui, antrajame aukcione tokie butai bus siūlomi vos po 300 latų (1464 litus) už 1 kv. m.
Lietuva tik laukia
Lietuvoje dirbantys (ne, ne prisidirbę) bankai jau rengiasi valdyti iš nemokių nekilnojamojo turto bendrovių perimtą turtą. Agresyvesnių bankų veiksmų su nerimu laukiama vidurvasarį, kai paaiškės naujos nekilnojamojo turto rinkos tendencijos. Bankų įsteigtos nekilnojamojo turto agentūros, perimančios nemokių skolininkų įkeistus pastatus, butus, be abejo, veiks pagal jau turimą Skandinavijos bankų patirtį, įgytą per 1992-1993 metų ekonominę krizę.
1995-aisiais Lietuvą krečiant bankų krizei finansų sektorius taip pat gelbėjosi atimdamas įkeistą klientų turtą. Bankrotais klientus nustekenę bankai beveik nenukentėjo. Dabar scenarijus irgi panašus.
Lietuvos laukia baisi ateitis
Žinomiausias Latvijos ekonomistas Dmitrijus SMIRNOVAS baiminasi, kad per Baltijos valstybes nusiris baisi banga.
– Latvijoje nekilnojamasis turtas per metus atpigo 50 proc., kainos krinta ir Lietuvoje. Kas atsitiko?
– Visose Baltijos valstybėse nekilnojamasis turtas brango be jokios ekonominės logikos, be jokio pagrįstumo. Lietuvai dar kiek labiau pasisekė, o Latvijoje burbulas – pats didžiausias. 2006-2007 m. kainos augo po 200 proc. per metus. Dabar burbulas bliūkšta, tačiau labai mažais tempais. Kainos tiek pakeltos, kad 50 proc. mažėjimas dar nieko nereiškia. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje buvo labai populiari spekuliacija būstais. Žmonės pirko ne sau, o tam, kad perparduotų brangiau, kai kainos pakils.
– Kas kaltas dėl burbulų pūtimosi?
– Latvijoje – mūsų Vyriausybė ir centrinis bankas, Lietuvoje – jūsų Vyriausybė ir centrinis bankas. Pas mus aiškinama, kad nebuvo svertų priversti bankus riboti kreditų išdavimą. Girdėjau, kad ir pas jus tokie pat motyvai pateikiami. Bet tai netiesa. Štai centriniai bankai turėjo kontroliuoti komercinius bankus, pavyzdžiui, didinti pradinį įnašą. O kai jokios kontrolės nebuvo, kreditai būdavo dalijami net nežiūrint į kliento padėtį. Ir dar duodavo ne tik 100 proc. būsto vertės kreditą, bet ir viršaus: remontui. Centriniai bankai galėjo ir kreditavimą riboti, pavyzdžiui, keldami procentus kreditams eurais. Vyriausybė galėjo įvesti nekilnojamojo turto mokesčius. Kuo daugiau turto turi, tuo didesnius mokesčius moki. Tada neapsimokėtų spekuliuoti.
– Kas laukia Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių, kai nekilnojamojo turto kainos dar labiau kris? Kai žmonės, nebeišgalėdami grąžinti kreditų, jų negalės grąžinti net pardavę savo būstus, nes turto vertė bus mažesnė už kredito dydį?
– Bus bankų bankrotas. Konkretūs pavyzdžiai – Amerikoje. Didžiausi pasaulio bankai išdavė per didelį blogų paskolų kiekį, žmonės neišgalėjo išsimokėti ir atsitiko tai, kas atsitiko. Ten dar bent valstybė metė milžinišką pinigų kiekį gelbėti bankams. Lietuva ir Latvija tokių pinigų neturės, jei nenorės devalvuoti nacionalinių valiutų. Antrinius bankus
galėtų gelbėti švediški bankai, tačiau realiausia, kad jie atsisakys nuostolių ir pasitrauks iš Baltijos rinkos.
Kol kas padėtis dar nėra baisi, nes net ir kredito gavėjo nebesugebėjimo išsimokėti atveju nekilnojamojo turto kainos nenukrito tiek, kad pardavus jį neužtektų pinigų paskolai grąžinti. Bet toliau bus blogiau. Rinka stovi. Spekuliantai nenori parduoti už mažesnę kainą nei pirko, o pirkėjus, kurie be paskolų galėtų pirkti būstus, galima ant pirštų suskaičiuoti. O kas pinigų neturi, tiems bankai kreditų nebeduoda. Pardavėjai laukia. Bet ilgai laukti negalės, nes turtą išlaikyti kainuoja. Atsitiks kaip JAV, kai namus parduoda už vieną dolerį arba griauna ištisus kvartalus buldozeriais: parduoti neįmanoma, o komunaliniai ir kiti mokesčiai didžiuliai.
Info:
3,5 mlrd. litų – Už tiek 2008 m. nupirkta butų Lietuvoje
5,3 mlrd. litų – Už tiek 2007 m. nupirkta butų Lietuvoje
5724 litai – Tiek vidutiniškai už 1 kv. m buto Vilniuje mokėta 2008-ųjų viduryje
4971 litas – Tiek vidutiniškai už 1 kv. m buto Vilniuje mokėta 2008-ųjų pabaigoje
2008-ųjų pabaigoje labiausiai būsto kainos krito sostinėje (1 kv. m kaina, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, – net 11,4 proc.). Kitur būstas pigo 2,9 proc.
