Steigiant atominę elektrinę statysiančią bendrovę, Baltijos šalių žaliųjų organizacijos Vilniuje aptarė teisinius būdus stabdyti šias statybas. Žaliųjų teigimu, rengiant projektą buvo padaryta daug pažeidimų.
Pasak lrt. lt, organizacijos kaltina Vyriausybę neatsižvelgus į alternatyvas ir tvirtina, kad Lietuva galėtų apsirūpinti energija nestatydama atominės jėgainės.
Baltijos šalių žalieji atkreipia dėmesį, kad nei politikai, nei ekspertai neturėjo galimybės susipažinti su pilna naujos atominės elektrinės galimybių studija, o tik aptakia jos santrauka. Pasak Pepo Mardiste (Peep Mardiste) iš Estijos Žemės draugų organizacijos, šis faktas duoda rimto pagrindo abejoti pačia studija.
„Ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir politikai mėgino gauti šią studiją, tačiau taip ir nepavyko. Yra tik kelių puslapių santrauka, ir tai gana keista. Nes joje teigiama, kad atominė – pigiausias variantas. Jei tai tiesa, tai kodėl to neįrodyti paviešinant studiją. Truputį įtartinai atrodo”, – sako jis.
Estijos nevyriausybinės organizacijos atstovas taip pat pastebi, kad diskusijos apie tai, ar Estija turėtų dalyvauti bendrame atominės projekte, tebesitęsia. Pasak jo, daugėjant abejojančių jo sėkme, „Eesti energija” dairosi alternatyvių energijos šaltinių. Ir naujausias iš jų – vėjas.
„Vėjo jėgainių perspektyva geresnė Estijoje dėl to, kad mes turime daug salų, o jūra ten gana sekli. Privati bendrovė tiria galimybes statyti jėgainių parką 2 km į šiaurę nuo Hjumos salos.
Tačiau, svarbiausia, panašu, kad Ignalinos projektas užtruks dešimtmetį, o gal ir du, bet pereiti nuo naftos prie kitokių šaltinių mums reikia kur kas greičiau. Todėl „Eesti energia” metėsi prie vėjo, nes greičiausiai tai būtų pigiau nei kiti jų svarstyti variantai”, – svarsto P. Mardiste.
Pasak gamtosaugininkų, Latvijoje diskusijos dėl atominės jėgainės poveikio aplinkai vyko pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.
Latvijos žaliųjų judėjimo vadovė Alda Ozola-Matule pažymi, kad įvertinant suomių, bulgarų ir slovakų patirtį, neverta tikėtis, kad atominė bus pastatyta nevėluojant ir kad projekto kaštai neišaugs.
„Iš Latvijos tikimasi 1,5 milijardo eurų indėlio. Palyginus su Vakarų Europa, tai labai daug tokiai nedidelei bendrovei kaip „Latvenergo”. Dėl to kyla labai daug abejonių”, – sako organizacijos vadovė.
Remdamiesi danų metodologija, žalieji yra parengę darnios energetikos viziją iki 2050-ųjų. Dokumente, kuris, pasak jų, ne kartą pristatytas politikams ir ekspertams, išdėstyta, kokių žingsnių imtis, kad Lietuva apsirūpintų energija nestatydama atominės ir išlikdama nepriklausoma nuo rusiškų dujų.
Kaip pagrindinį šaltinį jie įvardija kietąją biomasę.
Nevyriausybinės organizacijos sako laukiančios rudenį pasirodysiančios naujos atominės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir rengiasi aktyviai ieškoti teisinių būdų stabdyti projektą.
„Praėjusį pavasarį projekto rengėjams pateikėme savo pasiūlymus dėl poveikio aplinkai, į kuriuos teisiškai jie privalo atsakyti pagal tarptautinius susitarimus. Tačiau jie to nepadarė, todėl skųsimės. Tikrai teiksime savo komentarus rudenį pasirodysiančiai išsamiai poveikio aplinkai studijai”, – tikina P. Mardiste.
„Ketiname skųsti tai, kaip buvo vykdomos konsultacijos su visuomene, be to, bendraujame su Europos Komisija, prašydami užtikrinti, kad įgyvendinant šį projektą nebūtų neteisėtų netiesioginių valstybės subsidijų jį finansuojant”, – priduria Latvijos žaliųjų lyderė.
Tuo metu atominė elektrinę žadančios statyti įmonės „Leo LT” išrinktasis vadovas Rymantas Juozaitis kviečia žaliuosius užeiti pas juos, kad paaiškintų, kokie darbai daromi.
„Alternatyvius energijos šaltinius reikia vystyti, tačiau dabar jie nepatenkintų visų elektros poreikių”, – Lietuvos radijui sakė R. Juozaitis.
