Energetikos jungčių planą aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai turėtų patvirtinti šių metų liepą.
Šitai teigia Lietuvai konsultacijose atstovaujantis Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento vadovas Romas Švedas.
„Aukšto lygio grupė kartu su Europos Komisija turi parengti detalų planą, kurį planuojama patvirtinti valstybių vadovų lygiu šių metų liepos mėnesį”, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė R. Švedas.
Šiuo metu Baltijos jungčių planą (Baltic Interconnection Plan) derina trijų Baltijos šalių, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos atstovai, į darbą taip pat pakviesti Norvegijos delegatai.
Plane vienas svarbiausių prioritetų skirtas elektros jungčių tiesimas. Anot R. Švedo, kol kas Lietuva, ginčydamasi su Latvija, kam teks tiesti jungtį į Švediją, praranda laiką.
„Ginčydamiesi su Latvija prarandame laiką. Mes sakome, kad Lietuva yra pasirengusi jau šiandien pradėti projekto įgyvendinimo darbus, kalbame technine kalba. Latviai tuo tarpu pateikia tik politinius argumentus”, – sakė R. Švedas.
Baltijos jungčių planas taip pat numatys trijų Baltijos šalių bendros elektros energetikos rinkos įsteigimą. Ji turėtų veikti Šiaurės šalių bendros energetikos rinkos „Nord Pool” pavyzdžiu.
Planas turėtų apimti ir galimas dujų jungtis, dujų saugyklų plėtrą, suskystintų dujų terminalo projektą, bet kol kas konkrečių sprendimų dėl projektų priimta nėra.
„Daugiašalis formatas sudaro galimybes įgyvendinti projektus. Užtenka kalbėti, laikas pradėti dirbti”, – aiškino R. Švedas.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Prezidentas Valdas Adamkus taip pat akcentavo, kad ES sudaro sąlygas pagaliau įgyvendinti iki šiol strigusius projektus.
„Jau prarasta labai daug laiko dėl biurokratinių kliūčių ir netgi, sakyčiau, atskirų interesų grupių nesutarimo. Baikime kalbėti ir pradėkime darbus. Manau, kad ES buvo pirmoji, kuri aiškiai suprato Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemą, kad esame energetiškai izoliuota sala”, – kalbėjo V. Adamkus.
