Slūgstant būsto pirkimo bumui vieni pirmųjų pokyčius pajuto baldų gamintojai
Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, Rusijos apvaliosios medienos eksporto muitų politika, žaliavos trūkumas ir brangstantys energetikos ištekliai mažina baldų gamintojų optimizmą. Drąsiau apie ateitį kalba rinkos lyderiai, o smulkesnės įmonės priverstos rimtai galvoti, kaip išgyventi.
Konkuruoja kainomis
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva išsikovojo vietą tarp didžiausių baldų gamintojų pasaulyje. Statistika rodo, kad mūsų šalyje per 2007 m. baldų pagaminta daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybėje. Nuo 2000 iki 2006 m. sektorius išaugo 3,6 karto. Vadinasi, kasmet įmonės gamybos apimtį didino po 23 proc.
„Skaičiai įspūdingi, tačiau šiuo metu baldų gamintojai yra šiek tiek sunerimę. Daugėja aplinkybių, kurios verčia nerimauti, o kalbėti apie investicijas ar ilgalaikius planus dabar būtų neatsargu”, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena” direktorius Raimundas Beinartas.
Atgavus šalies nepriklausomybę baldų pramonė sparčiai augo ir tapo itin konkurencinga – Lietuvos gamintojai gali gaminti analogiškos ar net aukštesnės kokybės produkciją už mažesnę kainą nei vokiečiai, švedai ar italai. R.Beinartas įsitikinęs, kad šalies baldų gamintojams pavyks išlaikyti savo pozicijas, kol galės užsienio pirkėjams siūlyti bent 10 proc. pigesnės produkcijos nei konkurentai.
Silpnesnės įmonės traukiasi
Geriausiais rezultatais gali girtis Lietuvos įmonės, sudariusios ilgalaikes sutartis su stambiais užsakovais.
Į stambiausių baldų gamintojų penketuką patenka keturios su Švedijos koncernu IKEA bendradarbiaujančios bendrovės – „Klaipėdos baldai”, „Šilutės baldai”, „Vilniaus baldai” ir „Freda”. Rinkoje įsitvirtino ir tik pernai kovą pradėjusi veikti bendrovė „Girių bizonas”. Tačiau kai kurios bendrovės, nesugebėjusios atlaikyti konkurencijos, traukiasi iš rinkos. Sunyko didelė Kanados kapitalo įmonė „Pajūrio mediena”. Daugiausia – 156 tūkst. kub. metrų – produkcijos bendrovė pagamino 2003 m. Vėliau įmonės gamyba ir eksportas ėmė mažėti ir galiausiai visai sumenko. Svarbiausios nesėkmingos veiklos priežastys – problemos parduodant produkciją ir sutrikęs žaliavos tiekimas.
Bankroto neišvengė
Kitas praėjusių metų praradimas – likviduota „Karigė”. SBA koncernas nusprendė nutraukti įmonės veiklą, nes ši nuo 2006 m. dirbo nuostolingai. Daugiau kaip 130 metų veikusi Kauno įmonė 2005 m. kovą labai nukentėjo dėl stogo griūties ir gaisro, todėl po metų buvo perkelta į kitą vietą. Tačiau tai jos neišgelbėjo.
„Karigė” uždaryta šių metų sausio 2 d., paskelbus bankrotą praėjusių metų spalio pabaigoje. Tuo metu įmonėje dirbo 189 darbuotojai, daugiau nei šimtui jų buvo pasiūlyta pereiti dirbti į kitas SBA įmones.
Pasak SBA rinkodaros ir viešųjų ryšių direktorės Rimos Olberkytės-Stankaus, su visais darbuotojais „Karigė” atsiskaitė pagal teisės aktus. Atsižvelgiant į darbo stažą, jiems iš viso išmokėta apie 900 tūkst. litų.
Pirkėjų srautai mažėja
Slūgstant nekilnojamojo turto pirkimo bumui ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pokyčius pajuto ir baldų gamintojai. Įmonių pardavimo apimtį apkarpė ir statybininkų planai pristabdyti kai kuriuos projektus Europoje ir JAV.
„Baldas nėra būtiniausia prekė, todėl žmonės neskuba jo pirkti, jei nėra tikri dėl ateities. Gyventojų lūkesčiai šiuo metu nėra patys geriausi, o tai pirmiausia pajutome mes”, – kalbėjo „Baltijos baldų grupės” bendraturtis Rimas Varanauskas.
Anot jo, anksčiau baldai į krovininius automobilius būdavo kraunami vos supakuoti, tiesiai nuo konvejerio, o dabar dalis produkcijos keliauja į sandėlius. Beveik visą produkciją grupės įmonės eksportuoja. „Baltijos baldų grupei” priklauso Klaipėdos įmonė „Dilikas”, Vievio „Wood Team Production”, Kauno „Baltic Furniture Components” ir „Freda”. Pastaroji, anot R.Varanausko, yra grupės lyderė.
„Yra ir teigiama pusė: virstant ekonominiam ciklui pradeda pigti medžiagos, todėl tampame stipresni konkurencinėje kovoje su Lenkijos ir Rumunijos įmonėmis”, – sakė R.Varanauskas.
Bendrovės „Vilniaus baldai” direktorius Nerijus Pacevičius pabrėžė, kad Lietuvos baldininkai konkuruoja su viso pasaulio baldų gamybos įmonėmis.
„Iššūkių daugėja, dirbti darosi sunkiau. Bus nelengva, sėkmingai dirbs tik tie, kurie sugebės derintis prie besikeičiančios rinkos”, – N.Pacevičius įsitikinęs, kad „Vilniaus baldų” gamybos apimtis nemažės, nes įmonė turi efektyvią techninę bazę ir platų produkcijos asortimentą.
Slegia darbuotojų trūkumas
Prieš dvejus metus pirmą baldų saloną Lietuvoje atidariusi Danijos bendrovė „Christian Harold” tenkinasi kukliu uždarbiu.
„Aplinkybės nėra labai palankios, nelengva dirbti, tačiau trauktis iš rinkos kol kas neketiname, pernelyg didelis įdirbis padarytas”, – kalbėjo „Christian Harold” atstovės Lietuvoje – bendrovės „Link Interiors Baltic” generalinė direktorė Liudmila Petersen.
Ji neslėpė, kad įmonę slegia įsipareigojimai bankams, be to, pernai patirta nuostolių dėl užsakovams neįtikusios produkcijos kokybės ir vėlavimo.
Iš bankų skolintos lėšos naudojamos naujiems baldams kurti, o grąža iš šios veiklos, anot L.Petersen, pajuntama negreit. Užsienio dizainerių sukurtus, „Christian Harold” prekės ženklu pažymėtus baldus gamina kelios dešimtys Lietuvos įmonių.
„Pastaruoju metu vis mažiau baldų užsakome Lietuvoje, nes naudingiau juos gaminti kitose šalyse. Be to, trūkstant darbuotojų vietos įmonės nepajėgia įgyvendinti visų užsakymų”, – problemą nurodė L.Petersen.
Bėda – žaliavos trūkumas
Lietuvos baldų gamintojai skundžiasi, kad vietos urėdijos nepatenkina visų medienos perdirbėjų poreikių.
„Turėtume iš savo medienos gaminti aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus ir juos eksportuoti. Taip grindžiama ekonominė logika, tačiau kol kas valstybė leidžia pernelyg daug baldininkų žaliavos (apvaliosios medienos) eksportuoti”, – anot „Lietuvos medienos” direktoriaus R.Beinarto, apvaliosios medienos žaliavos skirstymo sistema Lietuvoje yra ydinga.
Pernai ypač skaudų smūgį baldininkams kirto Rusija, įvedusi apvaliosios medienos eksporto muitus. Iš Rusijos žaliavą pirkę Skandinavijos koncernai pigesnės žaliavos ėmė dairytis kitose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. Išaugusi žaliavos paklausa medienos kainas išaugino keliskart.
Asociacijos atstovai dideles viltis deda į Vyriausybę, kuri per susitikimą vasario viduryje pažadėjo spręsti medienos sektoriaus problemas. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas įgaliojo naująjį aplinkos ministrą Artūrą Paulauską sudaryti darbo grupę, kurį parengtų medienos pardavimo taisyklių pataisas ir išanalizuotų dabar veikiančius teisės aktus.
