Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
Kaip rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Aruodas.lt duomenys, į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės esančių Naglio al., Kastyčio g., Vytauto g. ir S. Nėries gatvių apibrėžtame plote vidutinė būstų kv. m kaina – 4809 Eur. O štai į panašaus ploto zonoje, esančioje į pietus nuo J. Basanavičiaus gatvės ir ribojamos S. Dariaus ir S. Girėno g., Meilės al., Gedimino g., Birutės g., A. Mickevičiaus ir S. Daukanto g., vidutinė būstų kv. m kaina – 5965 Eur.
„Palangoje užtenka pereiti J. Basanavičiaus gatvę ir iš karto pajunti skirtumą – tiek aplinkoje, tiek kainose. Ši zona šiandien yra aiškiausiai atpažįstama kaip prestižinė viso kurorto dalis, kurioje naujų projektų skaičius itin ribotas, o kokybės kartelė – išskirtinai aukšta.“, – sako V. Simutis.
Kodėl pietinėje Palangos centro daly visada bus mažai naujų projektų
Pietinės Palangos statusas susiformavo istoriškai ir išliko iki šių dienų, pasakoja V. Simutis.
„Palangoje buvo įvairių plėtros bangų, bet ši zona neprarado savo charakterio, čia neatsirado masinės statybos, nebuvo sunaikintas ryšys su gamta. Kai kurie architektai, urbanistai ar tiesiog istorijos mylėtojai ją vadina „tikrąja Palanga“. Ji ir šiandien suvokiama kaip saugi ir išlaikanti ilgalaikę vertę“, – sako V. Simutis.
Pietinės Palangos patrauklumą lemia ir labai praktiški dalykai, ilgainiui suformavę vietos reputaciją, teigia brokeris. Joje viskas per kelias minutes pasiekiama pėsčiomis: jūra, miškas, sutvarkyti pasivaikščiojimo takai, restoranai, SPA centrai, Palangos koncertų salė, Birutės kalnas, o iki Basanavičiaus gatvės – vos kelios minutės.
„Kartu tai yra itin privati aplinka – apsupta prabangių projektų, be tranzitinių srautų, su aiškiu atskyrimu nuo triukšmingesnės kurorto dalies. Lokacijos ir privatumo kombinacija kuria savotišką „uždaro klubo“ jausmą: vietą, kuri nėra skirta visiems ir kurioje gyvenimas orientuotas ne į sezoninį judesį, o į nuoseklią, aukštos kokybės kasdienybę“, – priduria V. Simutis.
Jo teigimu, šiandien zonos vertę taip pat lemia ir tai ko čia nėra. Šioje miesto dalyje vyrauja mažaaukštė statyba, saugomi želdiniai ir gamtinė aplinka, todėl nauja plėtra yra itin ribota.
Į šią Palangos zoną pakliūnančioje istorinėje J. Simpsono gatvėje naujai iškilęs projektas „Vandens formos“, pasak V. Simučio, yra geras pavyzdys to, kaip šiandien atrodo nauja statyba pietinėje Palangoje.
„Svarbu ne tik tai, kad projektas yra naujas. Tokiose vietose pirkėjai žiūri į detales – statybų medžiagas, architektūrą, estetiką, net meninius sprendimus. Tai projektai, kuriuose matosi aiški vizija ir labai aukšta kartelė“, – sako V. Simutis.
Jis pabrėžia, kad „Vandens formų“ vertė slypi ir sprendimuose: išskirtinės kokybės medžiagose, subtiliai integruotuose meno kūriniuose tiek lauko erdvėse, tiek interjeruose, mažame apartamentų skaičiuje ir bendrame projekto santūriame, bet išskirtiniame charakteryje.
Kas perka brangiausią būstą Palangoje
Pasak V. Simučio, pietinėje Palangoje šiandien susiformavęs labai aiškus prabangaus būsto pirkėjo profilis, kuris tiesiogiai lemia ir tai, kokių projektų čia ieškoma. Pirkėjai praktiškai nebesvarsto senos statybos ir orientuojasi į naujos statybos projektus, kuriuose aiškiai matoma architektūrinė idėja, aukštos kokybės medžiagos, sutvarkyta aplinka.
„Tai žmonės, kurie renkasi ne kvadratus, o gyvenimo kokybę. Jiems svarbu, kad projektas būtų naujas, pilnai išbaigtas, su aiškia vizija. Senos statybos objektai šioje vietoje jų dažniausiai tiesiog nebedomina, o už naujus jie yra pasirengę mokėti po 10 tūkst. eurų už kvadratą ar net dar daugiau“, – sako V. Simutis.
Jo teigimu, tokį pasirinkimą lemia ir pats pirkėjas. Dažniausiai tai brandūs, pasiturintys žmonės, kuriems čia įsigyjamas būstas nėra pirmas ar antras nekilnojamojo turto objektas. Jie gyvena didmiesčiuose, daug keliauja, dalį metų praleidžia užsienyje, o vasaros sezonu ieško ramaus, kokybiško gyvenimo Lietuvos pajūryje.
„Tokie pirkėjai ieško tylos, vaizdo į pušyną, kuo mažiau žmonių aplink, vengia judrių erdvių. Jiems vieta ir aplinka yra ne mažiau svarbi nei pats projektas“, – teigia brokeris.
